Lietuviai rusiškų programų nepasigenda

2024 m. gegužės mėnesį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu rinkos tyrimų bendrovė „Kantar“ atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į įvairias žiniasklaidos priemones bei jų naudojimą.

Tyrime dalyvavo 1123 Lietuvos gyventojai, kurių buvo teiraujamasi, kokius informacijos kanalus naudoja, kaip juos vertina bei kaip dažnai tikrina šių kanalų informacijos patikimumą.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad patikimiausiomis žiniasklaidos priemonėmis Lietuvos gyventojai laiko televiziją (57,2 %) ir radiją (53,9 %), mažiau patikimomis – spaudą (26,7 %), kitus internetinius šaltinius (26,5 %) bei naujienų portalus (20,4 %), o socialinius tinklus patikimu šaltiniu įvardijo tik kiek daugiau nei kas dešimtas respondentas (15,3 %).

Patikimiausiomis laikomi televizija ir radijas dažnu atveju siejami su informacijos pateikimo operatyvumu ir patikimumu (šias priežastis įvardijo beveik trečdalis respondentų).

Atsakydami į klausimą, kaip dažnai Lietuvos gyventojai tikrina žiniasklaidos priemonėse gaunamus pranešimus, vos 4,6 % apklaustųjų atsakė, kad tai daro kiekvieną kartą, o 16,8 % tai daro labai dažnai. Vis dėlto, likusieji respondentai pranešimų beveik visai netikrina arba tai daro labai retai (beveik niekada netikrina 12,5 %, labai retai – 21 %, kartais – 45,2 %).

Respondentų pasiteiravus, kokiomis priemonėmis pastarieji dažniausiai žiūri televizijos programas, nustatyta, kad populiariausia priemonė – televizorius (80,1 %) bei kompiuteris (32,5 %), telefone ir planšetėje programas žiūri atitinkamai 26,8 % ir 9,4 % apklaustųjų.

Klausiami, kurias televizijos programas dažniausia žiūri sekdami Lietuvos ir pasaulio įvykius, 55,9 % Lietuvos gyventojų teigė besirenkantys Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuojamas programas, 53,5 % – „TV3“, 45,9 % – „LNK“, 11,3 % – „Info TV“, 8,4 % – Lietuvos rytas.tv, 6,3 % – „Delfi TV“, 5,7 % – „BTV“ , o 8 % nurodė kitas televizijos programas.

Vertinant įvairių paslaugų naudojimą žiūrint filmus ir serialus pastebėta, kad tradicinės nacionalinės Lietuvos televizijos programos vis dar yra dažniausiai pasirenkami turinio šaltiniai (42,2 %), tačiau nemaža dalis apklaustųjų renkasi ir kitas paslaugų prenumeratas, pvz.: „Go3“ – 31 %, „Telia play“ – 15,3 %. „LNK Go“ – 10,8 %, „Netflix“ – 10,5 %, „LRT Epika“ – 6,3 %, „HBO“ – 3,6 %, o 21,7 % apklaustųjų nurodė besinaudojantys ir kitomis paslaugomis.

Tik 14 % apklausos dalyvių įvardijo, kad pastaruoju metu žiūri Rusijoje transliuojamus TV kanalus. Dažnesniu atveju tai vyresni šalies gyventojai bei lenkų/rusų tautybės asmenys.

Žiūrintys Rusijoje transliuojamus TV kanalus tai daro naudodamiesi televizoriumi – 47,6 %, 34,2 % – specializuotomis interneto svetainėmis, 27,7 % – socialiniais tinklais, 14,7 % – palydovu. Tarp dažniausiai naudojamų priemonių, norint pasaulio naujienas sužinoti iš rusų kalba transliuojamų kanalų, daugiausiai respondentų – 64,3 % įvardijo „YouTube“, 26,8 % – „Telegram“ kanalus, 19,9 % – „Nastojaščeje vremia“ („Current Time“), 10,5 % – „Dožd TV“.

Paklausti, ar pasigenda rusiškų kanalų Lietuvoje, net keturi iš penkių apklaustųjų tokio trūkumo nejaučia, ypač išsiskiria jaunimas iki 29 m., tarp kurių trūkumo nejaučia daugiau nei 90 % apklaustųjų.

Tyrimas taip pat parodė, kad tik nedažnas Lietuvos gyventojas naujienas seka ir užsienietiškuose kanaluose – daugiau nei pusė tyrimo dalyvių teigė nežiūrintys (51,5 %). Tarp dažniausiai žiūrimų patenka „BBC“ (23,8 %), „Euronews“ (18,8 %), „CNN“ (17,7 %), „Deutsche Welle“ (6,1 %) ir kt.

Šiuos kanalus dažniau renkasi jaunesni (iki 39 m.) respondentai.

Žiūrimiausiu internetinės žiniasklaidos kanalu respondentai dažniausiai įvardijo „Laisvės TV“ (Andrius Tapinas) – 37,3 %, po to eina Skirmanto Malinausko kanalas, kurį reguliariai žiūrėjo 12,9 % respondentų.

Kiti reguliariai žiūrimi internetiniai kanalai – „Kokybiškos žurnalistikos redakcija“ (Rita Miliūtė) – 12,4 %, „OpTV“ (Rūta Janutienė) – 6,8 %, „Artūras Orlauskas TV“ – 6,3 %, „Komentaras TV“ (Giedrė Gorienė) – 5,2 %.