Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso ir Civilinio kodekso pakeitimų įstatymus, kurie sugriežtino fizinių asmenų atsakomybę už pakartotinius savavališkos statybos, statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo atvejus – baudos padidintos du kartus. Juridinių asmenų atsakomybė už tokius pažeidimus jau buvo sugriežtinta priimant Statybos įstatymo pataisas. Siekiant didesnio statybos procesų skaidrumo nustatytos sankcijos ir už svarbių duomenų nepateikimą.
Pavyzdžiui, už pakartotinę savavališką naujo nesudėtingojo statinio statybą gali būti skirta 600-1,2 tūkst. eurų bauda, iki šiol ji siekė 300-600 eurų. Jeigu pakartotinai savavališkai statomas ypatingasis statinys, bauda sieks 5,5-6 tūkst. eurų. Nesudėtingojo statinio pakartotinis savavališkas rekonstravimas nuo šiol užtraukia 280 – 1,2 tūkst. eurų baudą (buvo 140-600 eurų).
Baudos didinamos įvertinus šias aplinkybes: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2020–2023 m. surašė 1660 savavališkos statybos aktų. Pakartotinai savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai surašomi apie 20 proc. savavališkai vykdančių statybas asmenų. Kai kuriems asmenims savavališkos statybos aktai ar privalomieji nurodymai pakartotinai surašyti dešimt ir daugiau kartų, yra atvejų, kai šie dokumentai pakartotinai surašyti dvidešimt ir daugiau kartų.
Atsižvelgus į nuo gegužės 1 d. įsigaliojusias Statybos įstatymo pataisas, nustatytos sankcijos už pranešimo apie statybos pradžią, atitinkančio įstatyme nustatytus reikalavimus, nepateikimą. Įvertinus pranešimo apie statybos pradžią pateikimo svarbą, už šio pranešimo nepateikimą nustatytos didesnės baudos, negu už informacijos apie statybos pradžią nepateikimą – jos siekia nuo 200 iki 600 eurų. Šis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 400 iki 800 eurų.
Statybos įstatyme nustačius, kad rangovas privalo identifikuoti ir registruoti visus objekte dirbančius subrangovus, įteisinta sankcija už duomenų apie pasamdytą subrangovą nepateikimą. Už tai gresia bauda nuo 200 iki 600 eurų. Jei šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 400 iki 800 eurų.
Savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimas, nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimas, išskyrus Statybos įstatyme nustatytus atvejus, taip pat naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, užtraukia baudą nuo 280 iki 3 tūkst. eurų. Padarius tokį nusižengimą pakartotinai – nuo 400 iki 6 tūkst. eurų.
Taip tikimasi išvengti atvejų, kai apskundus teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimą dėl savavališkos statybos toliau vykdoma ūkinė veikla statinyje ar jo dalyje, dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas.
Dar vienas svarbus pakeitimas – nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, juo naudotis ar parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan. draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.
Administracinių nusižengimų kodekso ir Civilinio kodekso pakeitimai padės efektyviau įgyvendinti Statybos įstatyme nustatytus teisinio reguliavimo pokyčius, kurie palengvina ir trumpina statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, įtvirtina, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas pagal projektinius pasiūlymus, kurių sudėtį nustato aplinkos ministras, nustato atvejus, kada statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, bet būtina pranešti apie statybos pradžią.
