Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?

Kaip ir kasmet, nuo balandžio 1 d. automobiliai šalies keliuose gali būti eksploatuojami su vasarinėmis padangomis. Visgi dažnam vairuotojui kyla klausimas, kodėl apskritai verta tai daryti, nes žieminių padangų, jei jos nėra dygliuotos, naudojimas vasaros metu neuždraustas.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, automobilių padangų keitimas privalomas kartą metuose – nuo lapkričio 10 d. automobiliai turi būti eksploatuojami tik su žieminėmis padangomis.

Atėjus pavasariui, reikalavimo žiemines padangas keisti atgal į vasarines nėra. Toks reikalavimas galioja tik dygliuotoms padangoms, kurių naudojimas leidžiamas iki balandžio 10 d.

Turint tai omenyje, neretam vairuotojui gali kilti mintis, kad važinėti ištisus metus būtų galima tik su vienu ir tuo pačiu žieminių arba universalių padangų komplektu.

Taip nereiktų sukti galvos, kur iki kito metų laiko laikyti pakeistas padangas, o taip pat mažiau pinigų tektų palikti automobilių meistrams.

Nors šie argumentai skamba įtikinamai, tačiau saugumo žinovai su tuo kategoriškai nesutinka – konkrečiam metų laikui tinkamų padangų naudojimas yra būtinas siekiant užtikrinti vairavimo saugumą, o išsamiai paanalizavus automobilio išlaikymo kaštus galiausiai paaiškėja, kad ir sutaupyti čia nelabai pavyktų.   

Visų pirma, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad padangos ne veltui yra priskiriamos atitinkamam metų laikui – skiriasi ir jų medžiagos, ir sukibimo su kelio danga savybės.

Žieminės padangos, net jeigu jos ir nėra dygliuotos, yra gaminamos iš gumos mišinio, kurio savybės geriausiai atsiskleidžia būtent žemoje temperatūroje. Svarbu, kad jos gerai sukibtų su ledu ir sniegu.

Šiltuoju metų laiku iš tokios medžiagos pagamintos padangos ima dilti daug greičiau, kadangi jos nemėgsta šilumos, daug stipriau dėvisi jų minkšti protektoriai.

Žinovai pabrėžia, jog važinėjant žieminėmis padangomis vasaros laiko metu, jų naudojimo laikas gali sutrumpėti net iki 60 proc. Todėl sutaupymas šioje vietoje – tik įsivaizduojamas, kadangi pirkti naują žieminių padangų komplektą prireiks daug greičiau.

Kitas svarbus dalykas, kurį išskiria žinovai, yra kuro sąnaudos, kurios, jei vasarą važinėjate žieminėmis padangomis, tampa pastebimai didesnės.

Taip įvyksta dėl to, kad važiuojant įkaitusia asfalto danga, žieminės padangos patiria daug didesnį pasipriešinimą – jos neturi gero sukibimo su kelio danga, be to, šaltam orui pritaikytas gumos mišinys karštyje daug labiau deformuojasi.

Todėl ilguoju laikotarpiu automobilis sunaudoja daugiau kuro, o tai, jei dažniau važinėjate automobiliu, galiausiai sugeneruoja visai solidžią pinigų sumą.

Vis tik pats svarbiausias šiuo atveju yra saugumo veiksnys. Vasarą važinėdami su žieminėmis padangomis vairuotojai praranda dalį automobilio manevringumo, ypač, kai reikia atlikti staigius judesius.

Su žieminėmis padangomis pailgėja automobilio stabdymo kelias, o tai ne pati geriausia savybė, jeigu į kelią staiga išbėga gyvūnas ar prieš jus važiuojantis automobilis staigiai stabdo.

Todėl kad ir kaip patraukliai atrodytų galimybė visus metus važinėti su vienu padangų komplektu, mūsų šalies oro sąlygos diktuoja skirtingų padangų būtinybę – šiltuoju metų laiku vairavimas bus saugiausias ir ekonomiškiausias vairuojant automobilį su vasarinėmis padangomis.

Tiesa, saugiam vairavimui taip pat labai svarbus tinkamas padangos protektoriaus gylis. Vasarinių padangų atveju minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm, tačiau žinovai pataria nelaukti, kol protektoriaus gylis priartės prie kritinės ribos, ir siekiant maksimalaus saugumo, padangas pakeisti į naujas anksčiau.

Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų žinovas