Aštuonių valstybių aplink Baltijos jūrą – Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos – už energetiką atsakingi ministrai patvirtino Vilniaus deklaraciją dėl jūrinio vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje. Joje įsipareigojama palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, ypač iš Rusijos, toliau plėtoti jūros vėjo energiją, skatinti regioninį bendradarbiavimą, daugiausia dėmesio skiriant jūrinės energetikos infrastruktūros jungtims, ir didinti ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir fizinėms grėsmėms.
Į šiandien Vilniuje vykstantį aukšto lygio Baltijos jūros energetikos susitikimą (High Level Baltic Sea Energy Meeting) atvyko Estijos, Latvijos, Suomijos ir Belgijos ministrai, taip pat Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos ministrų deleguoti aukšto rango pareigūnai, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas inovacijų, hibridinio ir kibernetinio saugumo klausimais, EK energetikos direktorato pareigūnai, visų aštuonių aplink Baltijos jūrą esančių valstybių elektros perdavimo sistemų operatoriai bei jūrinio vėjo energetikos vystytojai.
Susitikimo dalyviai tarėsi, kaip išnaudoti maždaug 90 GW galios Baltijos jūros vėjo energetikos potencialą Europos ekonomikos augimui per artimiausius dešimtmečius. Šalims pereinant prie klimato kaitai neutralių energijos šaltinių ir atsisakant iškastinio kuro, elektra taps svarbiausiu energijos šaltiniu, kas iš esmės pakeis energijos gamybos, perdavimo ir vartojimo būdus. Šios aplinkybės atveria visiškai naujas galimybes jūros projektams Šiaurės ir Baltijos jūrose.
Siekiant pilnai išnaudoti vėjo energetikos Baltijos jūroje potencialą, energetikos ministras Dainius Kreivys ragino ieškoti ekonomiškai perspektyviausių ir naudingiausių priemonių: „Pirma, reikalinga energetikos infrastruktūra ir balansavimo priemonės, kurios sudarytų sąlygas laisvam jūros vėjo energijos judėjimui visoje Europoje.
Antra, mums reikia ilgalaikio išsamaus strateginio planavimo, kuris apimtų tarpusavy suderintus ilgalaikius elektros, dujų ir vandenilio infrastruktūros plėtros Europos mastu planus.“ Ministras taip pat pabrėžė, jog plėtojant tarptautinę infrastruktūrą svarbu aiškiai nustatyti kiekvienos šalies vaidmenį bendroje schemoje, koordinuoti nacionalinius strateginius dokumentus ir įgyvendinimo planus bei užtikrinti tolygų įgyvendinimą.
Diskusijose aptarti jūrinės energetikos infrastruktūros saugumo užtikrinimo klausimai: geopolitinė padėtis, tiekimo saugumas, bendradarbiavimas pasienyje, strateginių rezervų užtikrinimas ir reagavimo į ekstremalias situacijas mechanizmai. Susitikimo dalyviai taip pat aptarė energetikos infrastruktūros projektų Baltijos jūros regione plėtrą ir nagrinėjo galimus jų sujungimo būdus per uostų plėtrą ir stiprinimą, energetinių salų kūrimą, vandenilio gamybą ir perdavimą, suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros panaudojimą.
D. Kreivys akcentavo, kad norint pilnai išnaudoti Baltijos jūros vėjo energetikos potencialą, būtina sąlyga – visiškas energetinių išteklių iš Rusijos importo atsisakymas, ir kvietė šalis sekti Lietuvos pavyzdžiu visiškai atsisakant rusiškų dujų, naftos ir elektros importo. Per dvejus metus vamzdynais į ES importuojamų rusiškų dujų kiekis sumažėjo nuo maždaug 150 mlrd. iki 44 mlrd. kubinių metrų, tačiau išaugo rusiškų suskystintų gamtinių dujų importas – nuo maždaug 13 mlrd. m3 iki 19 mlrd. m3. „ES SGD infrastruktūra turėtų diversifikuoti dujų importo maršrutus ir leisti ES nustoti importuoti rusiškas dujas, o ne atvirkščiai“, – sakė D. Kreivys.
Susitikimo dalyviai taip pat diskutavo jūrinio vėjo energetikos infrastruktūros saugos klausimais. D. Kreivys pabrėžė, jog tiekimo saugumo užtikrinimas yra kritinės reikšmės klausimas, nes karo atveju energijos tiekimas tampa pagrindine fizinio ir ekonominio išlikimo dalimi.
