Kovo 28 d. vakarą, Vilniaus rotušėje, pristatyti šiemet Sąvadą papildę vienuolika naujų kultūrinę tapatybę atspindinčių reiškinių ir įteikti sertifikatai jų saugotojams.
Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Taip stengiamasi iš kartos į kartą perduodamus papročius išsaugoti ateities Lietuvai.
Šventinėse iškilmėse tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Vilniaus universiteto profesoriai Mindaugas Kvietkauskas ir Rimvydas Laužikas, literatūrologė, rašytoja Viktorija Daujotytė bei kiti žymūs visuomenės ir kultūros veikėjai.
Vėliavų įnešimo iškilmės šimtmečius gyvuojantį heraldikos paaprotį pristatė ir apie jos reikšmę nūdienai pasakojo Lietuvos heraldikos komisijos, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos atstovai, besirūpinantys papročio tęstinumu.
Lietuvos žydų bendruomenei simboliniu tapatybės ženklu tampa siekis išsaugoti nykstančią litvakų jidiš tarmę, kurios vartosenos paprotį pristatė Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė Rūta Rečė (Ruth Reches), mokytojas Algis Davidavičius, žymaus litvakų poeto Abraomo Suckeverio eiles skaitė gimnazijos mokinys Markas Šulmanas (Mark Šulman).
Po Rotušės skliautais nuskambėjusi styginių kvarteto atliekama „Kur giria žaliuoja“ melodija paskelbė apie dar vieną į Sąvadą įtrauktą reiškinį – tradicinį žmogaus ir miško ryšį, įkvepiantį tvariam, pagarbą gamtai įprasminančiam gyvenimo būdui.
Apie vertybės esmę kalbėjo paraiškos rengėjas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė.
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovai, atsivežę pulką Pajūrio krašto gintarų gaudytojų, gintaro meistrų ir net gintaravimo pamokas vedantį gidą, pristatė išskirtinio papročio – gintaro gaudymo Lietuvos pajūryje – ištakas, istoriją, poreikį suprasti gamtos reiškinius.
Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo paprotį – Šiupinio šventę, – jos raidą, ypatybes atskleidė Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro atstovai, kun. Jonas Lioranšas, dr. Kristina Blockytė-Naujokė.
Vertybės teikėjai pasirūpino, kad šio archajinės kilmės valgio po iškilmių paragautų ir renginio dalyviai.
Šukionių kaimo Mojavų (Gegužinės pamaldų) pristatymą giesme pradėjo papročio saugotojai Biržų r. Šukionių kaimo bendruomenės atstovai, kurie mojavojimo tradiciją saugo ir puoselėja daugiau kaip 115 metų.
Juozo Baltušio pjesės „Gieda gaideliai“ ištrauką parodė vienas ryškiausių Klojimo teatro papročio tęsėjų ir puoselėtojų – Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“.
Apie Tautkaičiuose kuriančią ir liaudiško vaidinimo paprotį saugančią kelių kartų teatro bendruomenę pasakojo aktorė Alvyda Čepaitė.
Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose pagal Romos katalikų bažnyčios apeigyną ir vietinius papročius švenčiami nuo 1785 m.
Papročio pristatyme dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos bendruomenės atstovai.
Apie Lazdijų krašte gaivinamą arimo arkliais paprotį ir naują gausėjančios krašto artojų bendruomenės paprotį – rudeninio arimo talką – pasakojo ir patirtimis bei pamokančiais liaudies posakiais dalijosi Lazdijų krašto artojai ir Lazdijų kultūros centro atstovai.
Lietuviškos pirties akademijos atstovai išraiškingai pristatė lietuviškos pirties gaivinimo patirtį – Lietuviškos pirties akademijos veiklas.
Žiūrovai sužinojo, ko ir kaip išmokstama pirtininkų mokymuose, kaip veikia mokymų sistema ir kokius pirties elementus galima panaudoti kūrybai.
Šilutės kraštotyros muziejaus, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Šilutės r. savivaldybės administracijos, kultūros ir pramogų centro atstovai suintrigavo dar vienos gerosios patirties pavyzdžiu, pasakodami apie Mažosios Lietuvos regionui būdingos šeimos ir bendruomeninės papročio – Kafijos gėrimo kultūros grąžinimą į šiuolaikinį gyvenimą, bei pakviesdami šio gėrimo ragauti ne tik per Kafijos dieną, bet ir Vilniaus rotušėje pasibaigus iškilmėms.
Iškilmes vedė žurnalistas Ignas Krupavičius, koncertavo Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.
Nuo 2017 m. kuriamas ir plėtojamas nacionalinis Sąvadas yra reikšmingo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (jo valdytojos), Lietuvos nacionalinio kultūros centro (jo tvarkytojo), šalies kultūros, mokslo įstaigų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pastangų rezultatas – iš viso įrašytos jau 66 vertybės.
Ir šalies institucijų, ir papročių saugotojų nuveikti darbai prisideda prie augančio nematerialaus kultūros paveldo suvokimo, plečia akiratį, skatina pagarbą kultūrų įvairovei, žmogaus kūrybingumui.
