Strateginės aplinkybės

Nepakeičiamas ir vis labiau į Putiną panašiu tampantis Turkijos prezidentas Redžepas T. Erdoganas, vakar priimdamas svečiuose Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, eilnį kartą advokatavo Kremliui ir siūlė surengti abiejų šalių taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Po susitikimo su Zelenskiu Stambule surengtoje spaudos konferencijoje Turkijos diktatorius sakė, kad tikisi, jog Rusija pritars Turkijos pasiūlymui.

„Nuo pat pradžių kiek galėdami prisidėjome prie karo užbaigimo derybomis“, – sakė R. T. Erdoganas, – Taip pat esame pasirengę surengti taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvaus ir Rusija“.

Tačiau Ukrainos prezidentas nepasidavė provokacijai ir dar kartą pakartojo, kad taikos derybų iniciatyva turi priklausyti šaliai, kuri buvo užpulta. V. Zelenskis sakė, kad bet kokios taikos derybos turi atitikti jo anksčiau pasiūlytą 10 punktų planą, į kurį įeina Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas, Rusijos karių išvedimas, visų karo belaisvių paleidimas, už agresiją atsakingų asmenų tribunolas ir saugumo garantijos Ukrainai.

„Bet kokie pasiūlymai dėl šio karo sureguliavimo turi prasidėti nuo formulės, kurią siūlo valstybė, ginanti savo žemę ir savo žmones“, – dar kartą pakartojo jis, – Mes norime teisingos taikos.“

Turkijos galva nėra toks kvailas, kaip gali atrodyti. Jis puikiai suvokia, kad jokios taikos derybos negalimos, nes nėra nei su kuo, nei apie ką derėtis.

Ukraina nepripažins aneksuotų teritorijų Rusijai, nesutiks su laikinu karo įšaldymu, nes tai reikš tik trumpą atokvėpį prieš ordai pajudant tolyn.

Tolyn į vakarus.

Erdogano apsimestinis susirūpinimas taika yra grįstas noru kuo daugiau uždirbti iš karo, būnant tarpininku, imančiu dvidešimtinę nuo Ukrainos žemės ūkio ir kitos produkcijos, judančios Juodąja jūra pagal Turkijos nustatytas sąlygas.

Tai aiškiai matyti iš R. Erdogano žinutės apie stabilumą Juodosios jūros laivybos koridoriuje. Jo pabrėžtinai išsakyti žodžiai, kad Turkija remia Ukrainos „teritorinį vientisumą, suverenumą ir nepriklausomybę“ gal ir kažkiek nuoširdūs, tačiau mažai ar beveik nieko nereiškiantys.

Turkijai negresia Rusijos ordų antplūdis, o laikina taika yra naudinga, nes ir Vakarai, ir Kremlius išliks Ankaros partneriais.

Nieko asmeniško, nieko, kas susiję su moralumu ar tokiais niekais, kaip teisingumas ar laisvė. Svarbiausia – uždarbis ir grimztanti Turkijos ekonomika, kurią kažkaip reikia stabilizuoti.

Vykstant šnekoms apie nieką Stambule, Vilniuje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, dalyvaudamas Prancūzijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrų susitikime, konstatavo, kad pagalba Ukrainai „lašas po lašo“ nebeveikia.

„Jei viskas ir toliau vyks taip, kaip vyksta dabar, tai nesibaigs gerai mums visiems“, – sakė D. Kuleba, – Reikalingas neribotas ir savalaikis visų rūšių ginklų ir šaudmenų tiekimas, kad Ukraina nugalėtų Rusiją, o karas Europoje neišsiplėstų“.

Labai tikslus, blaivus ir aiškus padėties vertinimas. Sudaryti taiką su Rusija bus įmanoma, kai jos trogloditai bus sugrūsti atgal į urvus, iš kurių išlindo.

Tą galima padaryti ne paistalais apie taikos derybas, o siunčiant ginklus Ukrainai, dislokuojant Vakarų šalių karinį kontingentą, skandinant Kremliaus geldas Juodojoje jūroje, blokuojant jų judėjimą Baltijos jūroje bei numušant gelžgalius danguje, bandančius kišti snapą iš driskyno teritorijos.

Reikšmingi postūmiai

Per ateinančius du mėnesius Ukraina iš Europos Sąjungos gaus 6 mlrd. eurų pagal ketverių metų trukmės priemonę Ukrainai, penktadienį sakė premjeras Denisas Šmyhalas. Vyriausybė tikisi kovo mėn. gauti 4,5 mlrd. eurų, o balandžio mėn. – dar 1,5 mlrd. eurų.

„Šiais metais iš Europos Sąjungos siekiame gauti apie 16 mlrd. eurų. Ukraina turės išteklių kovoti ir laimėti. Tai mūsų pagrindinis tikslas ir mes padarysime viską, kas įmanoma, kad tai pasiektume“, – sakė Šmyhalas.

Penktadienį Ukrainos pietuose ir šiaurėje karo nusikaltėlių valdomos Rusijos bepiločiai lėktuvai nužudė tris žmones, o diena anksčiau per raketų smūgį žuvo du žmonės ir dar kelios dešimtys buvo sužeisti, pranešė vietos valdžios institucijos.

Per raketų smūgius buvo apgadinta ligoninė, greitosios medicinos pagalbos centras ir vandentiekio įmonė šiauriniame Sumų mieste, besiribojančiame su Rusija. Du žmonės nužudyti, 26 buvo sužeisti, iš jų šeši liko ligoninėse.

Charkovo srityje į civilinį automobilį pataikė dronas kamikadzė, žuvo vyras ir moteris. Kitas dronas pataikė į kaimą pietinėje Chersono srityje. Žuvo moteris.

Kremlius nuolat neigia sąmoningai žudantis civilius gyventojus, tačiau per dvejus metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje orda nužudė mažiausiai 100 tūkstančių civilių.

Deja, daugeliui sočių vakariečių, mums, tai tik skaičiai eilinėje apžvalgoje.

JAV ambasada Rusijoje perspėjo, kad „ekstremistai“ planuoja neišvengiamą išpuolį Maskvoje, praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos saugumo tarnybos pareiškė sutrukdžiusios „Islamo valstybės“ Afganistano padalinio planuotam sinagogos sprogdinimui.

Pasak „Reuters“, ambasada, kuri ne kartą ragino visus JAV piliečius nedelsiant išvykti iš Rusijos, nepateikė jokių detalių apie grėsmės pobūdį, tačiau teigė, kad žmonės turėtų vengti koncertų ir kitų susibūrimo vietų bei atidžiai stebėti aplinką.

Kremlius, tikėtina, pats organizuoja ir ketina įvykdyti tokį išpuolį, tai jau ne kartą yra daręs praeityje.

Trumpai

JAV prezidentas Džo Baidenas penktadienį pritarė teisės aktams, kuriais gali būti uždrausta populiari vaizdo įrašų dalijimosi programėlė „TikTok“. Vašingtone didėja susirūpinimas, kad amerikiečių duomenys nepatektų į Kinijos rankas.

Teisės akte, kuris ketvirtadienį vienbalsiai priimtas JAV Atstovų Rūmų Energetikos ir prekybos komitete, Kinijos bendrovė „ByteDance“ raginama atsisakyti savo nuosavybės teisių į „TikTok“ arba jai bus uždrausta naudotis „TikTok“.

Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Maikas Džonsonas taip pat pritaria šiam įstatymo projektui ir nurodė, kad netrukus dėl jo bus balsuojama visuose Atstovų Rūmuose.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas penktadienį susitiko su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, kuris daugeliui buvusio JAV prezidento rinkėjų yra „neliberalios demokratijos“, kuri riboja imigracijos ir LGBTQ+ teises simbolis. Orbanas taip pat yra Kremliaus arklys NATO ir ES, o D. Trampo retorika paskutiniu metu yra atvirai proputiniška.

Izraelio gyvenvietės okupuotose palestiniečių teritorijose išsiplėtė rekordiškai daug ir kelia pavojų, kad praktiškai nebeliks jokios galimybės sukurti Palestinos valstybę, penktadienį pareiškė JT žmogaus teisių vadovas.

Volkeris Turkas sakė, kad Izraelio gyvenviečių augimas prilygsta Izraelio vykdomam savo gyventojų perkėlimui, o tai, kaip jis pakartojo, yra karo nusikaltimas. JAV Baideno administracija praėjusį mėnesį pareiškė, kad gyvenvietės „neatitinka“ tarptautinės teisės, Izraeliui paskelbus apie naujus gyvenviečių planus okupuotame Vakarų krante.

„Gyventojų smurtas ir su gyvenvietėmis susiję pažeidimai pasiekė naują šokiruojantį lygį ir kelia pavojų, kad gali būti panaikinta bet kokia praktinė galimybė sukurti gyvybingą Palestinos valstybę“, – sakoma Turko pareiškime, pridėtame prie ataskaitos, kuri kovo pabaigoje bus pateikta Žmogaus teisių tarybai Ženevoje.

Lietuvoje

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad Baltarusija prarado suverenitetą ir yra diplomatiškai okupuota. V. Putinas visiškai vadovauja ir jėgos blokui, ir kariuomenei Baltarusijos teritorijoje. Tai įrodo Rusijos kariuomenės puolimas ir raketų smūgis iš Baltarusijos teritorijos plataus masto invazijos pradžioje.

„Taigi tai yra diplomatinė nepriklausomos šalies okupacija ir Baltarusijos suvereniteto praradimas“, – pridūrė V. Zelenskis.

Tuo tarpu Lietuvoje sąmoningai ar dėl įgytos politinės silpnaprotystės, vis pasigirsta politikierių, akspiertų ir politpatologų balsai apie tai, kad reikia dirbti „su Baltarusijos demokratija“.

Viena iš tokių itin demokratiškų Baltarusijos jėgų neva reziduoja Vilniuje Cichanouskajos – labai didelės Minsko opozicionierės, kurią Lukašenkos KGB savo noru maloniai teikėsi atvežti prie Lietuvos sienos ir ją perduoti mūsų ežiukams rūke – pavidalu.

Kadangi klausimus apie jos atsiradimą mūsų šalyje vis bandoma kažkaip užmuilinti prisidengiant mistiniais slaptumais, mes klausiame, kaip gi reiktų vertinti Baltarusijos demokratijos tvirtovės Vilniuje pareiškimus apie mūsų nevykusią, Rusijos ir Baltarusijos propagandos praplautomis smegenimis žvalgybą, kurios grėsmių vertinimas yra, iš esmės, Kremliaus darbas.

Ką gi mes turime galvoti apie Cichanouskajos teiginį, kad licvinizmo apraiškos Vilniuje yra mūsų pačių išsigalvotos, kad nieko panašaus nėra ir būti negali?

Mes nieko neteigiame, mes tik klausiame.

Mes klausiame, kas galimai įvyktų save gerbiančioje šalyje, jei svetimos, priešiško režimo valdomos ir kariaujančios šalies saugumo tarnybų atvežtas ir pasodintas asmuo imtų kritikuoti tos save gerbiančios šalies žvalgybas?

Kas gi nutiktų, pavyzdžiui, jei kokiame nors tolimame ūkanotame Albione, koks nors išgalvotas Volkovas imtų viešai kritikuoti MI-5 ar MI-6?

Tai tik klausimas, mielieji.