Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, tęsdamas susitikimus su savo paskirtais ar teiktais institucijų vadovais, susitiko su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovu Dariumi Vedricku.
Susitikime aptarti VPT nuveikti darbai ir vadovo brėžiami ateities planai, žaliųjų pirkimų organizavimo klausimai, gynybos ir saugumo srityje atliekami viešieji pirkimai, teisinio reguliavimo pokyčių rezultatai viešųjų pirkimų sistemoje.
VPT direktorius strateginiais ir esminiais pavadino Prezidento inicijuotus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, nuo 2023 m. nustatančius pirkimų centralizavimą savivaldybėse, atestuotų viešųjų pirkimų specialistų įtraukimą į pirkimų komisijų darbą ir komisijų depolitizavimą, aktyvesnį aplinkos apsaugos ir socialinių kriterijų taikymą. D. Vedricko teigimu, šie pakeitimai jau padeda skaidrinti ir efektyvinti viešuosius pirkimus, didinti perkančiųjų organizacijų kompetenciją.
Šalies vadovas pasveikino VPT (kartu su Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba) parengtas Socialiai atsakingų pirkimų gaires. Pernai įsigaliojusieji įstatymų pakeitimai įteisino socialiai atsakingų viešųjų pirkimų, kuriais siekiama atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ir darbų poveikį visuomenei, galimybę. Prezidentas domėjosi, kaip vykdomi būtent socialiniai viešųjų pirkimų kriterijai – sąžiningos gamybos, sąžiningo darbo užmokesčio, remiamų asmenų įdarbinimo, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo, lygių lyčių galimybių ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir kt.
Prezidentas domėjosi valstybės institucijų galimybėmis paskatinti gynybos pramonės vystymąsi viešaisiais pirkimais, įsigyjant Lietuvoje gaminamą gynybos paskirties produkciją.
Praėjusių metų pabaigoje Prezidentas pasirašė Seimo priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis įteisinama trumpoji maisto produktų tiekimo grandinė – pirkimai tiesiai iš ūkininkų ar ūkių. Naujas reglamentavimas taikomas įsigyjant produktus iš labai mažų, mažų ir vidutinių gamintojų – ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų. Jie maisto produktus gali tiekti tiesiogiai arba per vieną tarpininką, o įmonės ar įstaigos juos gali pirkti supaprastintai ar neskelbiamų derybų būdu. VPT vadovas patvirtino, kad ši įstatymo pataisa sukuria pagrindą didžiųjų tiekėjų dominavimą viešuosiuose pirkimuose maisto produktų įsigijimo srityje keisti smulkiojo ir vidutinio verslo naudai.
