2023 metais darbo rinka išliko stabili – nepaisant metų pradžioje išaugusio nedarbo lygio, priėmimų skaičius buvo didesnis nei atleidimų, o bendras dirbančiųjų skaičius padidėjo. Nuosekliai augo ir darbo pajamos. Vis dėlto kai kurie požymiai liudija visuomenės ir darbo rinkos senėjimą – parodė „Sodros“ ketvirtojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga.

Paskutinį praeitų metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 216 eurų (11,7 proc.) ir siekė 2 060 eurų.

Vidutinės darbo pajamos į rankas didėjo 10,6 proc. arba 122 eurais, iki 1 275 eurų. Metinė infliacija 2023 m. gruodį siekė 1,2 proc.

„Nuo metų vidurio darbo pajamos augo sparčiau nei metinė infliacija. Nepasitvirtino nuogąstavimai, kad dėl ekonominių krizių ar karo pasekmių į metų pabaigą augimas gali sulėtėti. Pastarųjų kelerių metų tendencija, kai kiekvienais metais gyventojų darbo pajamos didėjo vidutiniškai po 12-13 procentų, išsilaikė ir 2023 metais“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Didžiausi atlyginimai augo lėčiausiai

Sparčiausias pajamų augimas vėl stebėtas statybos sektoriuje. Statybininkų atlyginimai padidėjo beveik 16 proc. „Tikėtina, kad didėjimui vis dar darė įtaką skaidriai dirbančiojo asmens kortelės atsiradimas ir pasikeitusi priedų už darbą lauko sąlygomis mokėjimo tvarka. Vis dėlto šiame sektoriuje darbo užmokestis mažesnis nei vidutinis. Po padidėjimo jis pasiekė 1 480 eurų ant popieriaus arba apie 966 eurus į rankas“, – paaiškina „Sodros“ analitikė.

Tuo metu aukštos pridėtinės vertės veiklose, kuriose darbo pajamos didžiausios, jų augimas buvo lėtesnis nei šalies vidurkis. Informacijos ir ryšių veikloje atlyginimai padidėjo beveik 8 proc. iki 3 143 eurų bruto, finansinėje ir draudimo veikloje – 9 proc. iki 2 932 eurų bruto.

Susitraukusių sektorių darbuotojai tapo nedarbo išmokų gavėjais

„Sodros“ išmokos augo panašiu tempu kaip apdraustųjų pajamos. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą per metus padidėjo 12 proc. iki 574 eurų, vienos dienos vidutinė ligos išmoka išaugo 13 proc. iki 45 eurų. Nedarbo išmoka padidėjo 15 proc. ir pasiekė 530 eurų.

Darbo rinka nepatyrė sukrėtimų – apdraustųjų skaičius 2023 metų pabaigoje buvo 12,5 tūkst. žmonių didesnis nei 2022 m. pabaigoje. Jei 2022 metais priėmimų skaičius 38 tūkstančiais viršijo atleidimų skaičių, tai 2023 metais priimta 26,2 tūkstančiais daugiau žmonių nei atleista.

Vis dėlto dėl 2023 metų pradžioje išaugusio nedarbo lygio padidėjo nedarbo išmokos gavėjų skaičius. 2023 metais nedarbo išmoką gavo 9,5 tūkstančio žmonių daugiau nei 2022 metais.

„Nedarbo išmokos gavėjų gretas papildė žmonės anksčiau dirbę apdirbamojoje gamyboje ir prekyboje – būtent šių sektorių susitraukimas buvo stebimas kelis ketvirčius iš eilės. Tuo metu apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei transporto veiklose nedarbo išmokos gavėjų dalis sumažėjo“, – pabrėžia Kristina Zitikytė.

Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius per metus neteko 4,5 tūkst. darbuotojų, apdirbamosios gamybos – 4,3 tūkstančio darbuotojų. Tai vieninteliai sektoriai, kuriuose paskutinį metų ketvirtį užfiksuotas darbuotojų skaičiaus sumažėjimas, tačiau vidutinės pajamos šiose srityse augo tiek, kiek vidutiniškai visoje rinkoje: 10-11 proc. Tiesa, čia uždirbama mažiau nei siekia vidurkis – apdirbamojoje gamyboje  1 737 eurus popieriuje, prekyboje 1 570 eurų neatskaičius mokesčių.

Padaugėjo vyriausių nedarbo išmokos gavėjų

Santykinai daugiausia nedarbo išmokos gavėjų buvo tarp apdraustųjų iki 30 metų amžiaus. „Pastebime, kad tokio amžiaus žmonės dažniau keičia darbus, pasinaudoja galimybe gauti nedarbo išmoką, tačiau ją gauna trumpesnį laiką nei vyresnio amžiaus apdraustieji – apie 4,6 mėnesio“, – sako „Sodros“ analitikė.

Labiausiai išaugo nedarbo išmokos gavėjų skaičius žmonių nuo 60 metų amžiaus gretose. 2023 metais jų buvo 10,2 tūkstančio (palyginti 2022 metais – 9,2 tūkstančio). „Matome, kad tokio amžiaus žmonės dar nesitraukia iš darbo rinkos, vis dėlto praradę darbą jo ieško ilgiau nei jaunesni darbuotojai – apie šešis mėnesius“, – komentuoja K. Zitikytė.

Tai ne vienintelis darbo rinkos senėjimo požymis. 2023 metų ketvirtą ketvirtį sparčiausiai augo vyriausių – virš 60 metų – darbo rinkos dalyvių gretos. Per metus jų skaičius padidėjo 10 tūkstančių, tai sudarė 14 proc. tarp visų darbo rinkos dalyvių. Tuo metu darbuotojų iki 30 metų skaičius labiausiai sumažėjo – jų buvo 5,5 tūkstančio mažiau nei prieš metus.

Švietimo ir sveikatos priežiūros sritys „sensta“ labiausiai

„Vidutinis Lietuvos apdraustųjų amžius – 44 metai. Jau kurį laiką aiškiai matomos dvi veiklos, kuriose dirbančiųjų amžius viršija vidurkį. Tai švietimas, kuriame dirba vidutiniškai 50 metų žmonės, bei žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – čia vidurkis siekia 48 metus.

„Jauniausi“ yra aukštos pridėtinės vertės sektoriai, kuriose darbo pajamos didžiausios. Tai informacija ir ryšiai – čia vidutiniam darbuotojui 36 metai, ir finansinė ir draudimo veikla – 38 metai“, – vardina „Sodros“ ekspertė.

Vilniečių pajamos augo lėčiau

Dirbančiųjų situacija skyrėsi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Ir toliau daugiausiai uždirbama Neringos, Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono savivaldybėse, mažiausiai – Radviliškio, Pakruojo, Vilkaviškio, Kupiškio, Šalčininkų rajonų savivaldybėse. Vis dėlto atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų darbo pajamų sumažėjo nuo 47 proc. 2022 metais iki 43 proc. 2023 metais.

„Taip nutiko dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybėje vidutinės darbo pajamos augo lėčiau nei vidutiniškai visoje šalyje – apie 9 proc. Visgi Vilniaus gyventojai uždirbo į rankas apie 388 eurais daugiau nei likusių Lietuvos miestų gyventojai. Vidutinis atlyginimas į rankas sostinėje siekė 1 432 eurus“, – sako Kristina Zitikytė.

Naujos vaiko priežiūros išmokos pakeitė šeimų pasirinkimus

2023 metais pasikeitus vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarkai, į metų pabaigą jau ryškėjo pirmieji šeimų pasirinkimai.

Vietoje anksčiau buvusios 12 ir 24 mėnesių vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės, nuo 2023 m. galima rinktis 18 arba 24 mėnesius. Atsirado neperleidžiami mėnesiai: tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų), gali prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį.

„Neperleidžiamais mėnesiais galima pasinaudoti bet kuriuo vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpiu, tad tikėtina, kad aiškesnis vaizdas bus matomas tik į šių metų pabaigą. Pavyzdžiui, jei vaikas gimė 2023 m. pradžioje, o šeima pasirinko gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sukaks 24 mėnesiai ir nusprendė neperleidžiamais mėnesiais pasinaudoti nuo 22 iki 24 mėnesio, tik 2024 m. paskutiniais mėnesiais pamatysime, kaip tėvai pasidalino vaiko priežiūra per visą išmokos mokėjimo laiką“, – paaiškina analitikė.

Kol kas skaičiai rodo, kad 2023 m. 90 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų buvo moterys. 1 340 vyrų pasinaudojo neperleidžiamais mėnesiais. Tuo metu 15 089 vyrų gavo tėvystės išmoką, kuri mokama vieną mėnesį – ją galima gauti bet kuriuo pasirinktu laikotarpiu, kol vaikui sukaks vieneri metai.

Rinkdamiesi vaiko priežiūros išmokų mokėjimų trukmę, gavėjai pasidalino į dvi beveik lygias dalis: 53 proc. rinkosi 18 mėnesių trukmę, kai išmokos dydis siekia 60 proc. buvusio kompensuojamojo darbo užmokesčio ant popieriaus, 47 proc. rinkosi 24 mėnesių trukmę, kai pirmaisiais metais mokama 45 proc., vėliau 30 proc. buvusių vidutinių pajamų. Neperleidžiamais mėnesiais gavėjas gauna 78 proc. savo buvusio darbo užmokesčio ant popieriaus, tai yra ne mažiau, nei siekė buvęs atlyginimas į rankas. Palyginti, anksčiau absoliuti dauguma gavėjų – 93 proc. – rinkosi dvejų metų trukmės vaiko priežiūros atostogas.

Išmokos trukmės pasirinkimas priklausė nuo pajamų

Pernai šeimų sprendimai priklausė ir nuo gyvenamosios vietos – vilniečiai dažniau rinkosi gauti išmoką 18 mėnesių (58 proc. gavėjų) nei kitų Lietuvos miestų gyventojai (47 proc.).

Matėsi ir skirtumai priklausomai nuo gaunamų pajamų – daugiau uždirbantys rinkosi išmoką gauti 18 mėnesių, jų vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 1 717 eurų. Žmonių, kurie rinkosi 24 mėnesių išmoką, vidutinės pajamos siekė 1 214 eurų.

„Analizuodami vaiko priežiūros išmokos gavėjus pagal profesijas matėme, kad 38 proc. nekvalifikuotų darbininkų rinkosi 18 mėnesių trukmės išmoką, o tarp vadovų tokių buvo 74 proc. Trumpiau gauti vaiko priežiūros išmoką rinkosi didesnes pajamas uždirbantys, dažniau vadovaujamą darbą dirbantys, didžiuosiuose miestuose gyvenantys tėvai“, – apibendrina Kristina Zitikytė.