Visuomenei ir ekspertų komisijai buvo pasiūlytas 60 vaistinių augalų sąrašas, iš kurio viešo balsavimo būdu išrinktas nugalėtojų penketukas bei komisijos sprendimu paskelbtas 2024 metų vaistinis augalas: juo šiemet tapo mažalapė liepa (Tilia cordata Mill) – gydantis, medingas ir aromatingas medis, kurio žiedynai su žiedynlapiais vartojami lengviems nervinės įtampos ir peršalimo ligų simptomams šalinti.

Metų augalą rinko žinovai ir visuomenė

Kaip teigia „Vaistinio augalo 2024“ rinkimų komisijos pirmininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo mokslininkė prof. Ona Ragažinskienė, iš viso buvo pasiūlytas 60 vaistinių augalų sąrašas, už kuriuos visuomenė galėjo balsuoti viešoje apklausoje, o galutinį rezultatą lėmė susumuoti apklausos ir komisijos narių rezultatai.

Iš Lietuvos universitetų (VDU, LSMU, KTU) ir farmacijos kompanijų mokslininkų bei specialistų sudaryta komisija rezultatus vertino pagal šiuos kriterijus:

• Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai;
• kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai ir jų poveikis žmogaus organizmui, pagrįstas moksliniais tyrimais.

Į finalą pateko penki vaistiniai augalai:

mažalapė liepa (Tilia cordata Mill),

siauralapis gaurometis (Epilobium angustifolium L.),

meškinis česnakas (Allium ursinum L.),

paprastasis kmynas (Carum carvi L.),

paprastoji avietė (Rubus idaeus L.).

 „Vaistinio augalo 2024“ rinkimų nugalėtoja tapo mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) – tai liepinių (Tiliaceae Juss) šeimos augalas, surinkęs 71 proc. balsų.

 Liepa: gydantis, medingas ir aromatingas augalas

Vaistinė augalinė žaliava: liepų žiedynai su žiedynlapiais.

Lietuvoje auga mažalapės (Tilia cordata Mill.) ir didžialapės (Tilia platyphyllos Scop.) liepos. Tai vaistiniai augalai, iš kurių gaunama vaistinė augalinė žaliava.

Įspėjimas! Liepų žiedų negalima ruošti užteršto dirvožemio ir oro sąlygomis.

 Liepų žiedynuose kaupiasi flavonoidai – kvercetino glikozidai: rutinas, hiperozidas, kvercitrinas, izokvercitrinas, kempferolio glikozidas – astragalinas; gleivės (10,0 %), leukoantocianidinai; kavos, p-kumaro ir chlorogeno rūgštys; eterinis aliejus (0,02 %)  (dominuojantys komponentai: farnezolis, farnezilacetatas, geraniolis, geranilacetatas, eugenolis);  karotinas, askorbo rūgštis,  raugai, polisacharidai, mineralinės medžiagos.

 Mažalapė liepa yra vaistinis augalas, ypač naudojamas medicinos praktikoje Europoje, Šiaurės Amerikoje. Liepų žiedų preparatų, vartojamų per burną, terapinės indikacijos: lengvų nervinės įtampos ir peršalimo ligų simptomų šalinimui.

Liepų žiedų vandeninis užpilas išoriškai naudojamas burnos ertmei skalauti, sergant gleivinės uždegimu, angina, stomatitu, gingvitu.

Liepų žiedų arbata Austrijos tradicinėje medicinoje naudojama kvėpavimo takų ligų ir gripo gydymui. Kitų šalių tradicinėje medicinoje „liepžiedžių“ arbatas vartoja lėtinio kosulio, mažakraujystės, inkstų ir šlapimo pūslės ligų gydymui.

Išoriškai koncentruotu liepų žiedų ir lapų nuoviru arba kompresais malšinami sąnarių ir podagros skausmai, ruošiamos aromatinės–higieninės vonios.

Šis nuoviras drėkina ir švelnina veido odą, mažina raukšles bei stiprina plaukų šaknis.

Šviežių liepų pumpurų ir lapų sutrinta masė naudojama odos žaizdų ir nudegimų gydymui.

Kontraindikacijos

Liepų žiedų preparatų nerekomenduojama naudoti:

• nėščiosioms ir kūdikius maitinančioms moterims;
• asmenims, sergantiems širdies ir kraujotakos sistemos ligomis.

 Kitos naudojimo sritys

Tai maistinis ir medingas augalas: liepų žiedais aromatizuojami balzamai ir trauktinės.

O per žydėjimo laikotarpį iš vieno brandaus medžio liepų žiedų surenkamo nektaro kiekis prilygsta vieno hektaro plote augančių grikių žiedynų nektarui.

Svarbu žinoti ne tik gydomąjį, bet ir nepageidaujamą poveikį

Lietuvoje tradicija tampančių „Metų vaistinio augalo“ rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų praktinį naudojimą įvairiose srityse (medicinoje, farmacijoje, kosmetologijoje, maisto pramonėje, veterinarijoje, žemės ūkyje).

Kaip nuolat pabrėžia vaistinių augalų specialistai, svarbu ne tik pažinti augalinių vaistinių preparatų gydomąsias savybes, bet ir kontraindikacijas, šalutinius ir nepageidaujamus poveikius bei jų sąveiką su įvairiais kitais vaistais.

O prieš pradedant gydymo kursą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku – tai licencijuoti medicinos ir sveikatos mokslų krypties specialistai, aktyviai teikiantys profesionalią informaciją tiek apie sintetinius, tiek apie augalinius vaistinius preparatus.

Rinkimų organizatoriai: VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius, Lietuvos farmacijos sąjunga, UAB „Švenčionių vaistažolės“, UAB „Aconitum“.

Šie „Vaistinio augalo 2024“ rinkimai skirti paminėti Lietuvos universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus šimtmetį ir UAB „Aconitum“ dvidešimt penkmetį.