Pernai pakilusios paskolų maržos skaudžiai pasijuto paskolų turėtojams, tarp kurių daugiausiai – nuosavą būstą perkantys žmonės. Po 2023 metų palūkanų ralio maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas sako, kad jei galėtų, palūkanas fiksuotų dešimčiai metų, rodo apklausa. Palūkanų fiksavimo galimybę ilgesniam laikui aktyviai palaiko ir Lietuvos bankas.
Urbo banko inicijuota visuomenės apklausa, kurią atliko „Spinter tyrimai“, rodo, jog net dešimtmečiui palūkanas fiksuotų 22 proc. apklaustųjų ir šis pasirinkimas būtų pats populiariausias. Urbo banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška atkreipia dėmesį į du pagrindinius dalykus: vartotojus pernai galimai išgąsdinusį kontekstą ir tai, kad savo kainą turi ne tik rizika, bet ir apsidraudimas nuo jos.
„Lietuvoje būsto paskolos yra pati populiariausia paskolų rūšis mažmeniniam klientui, jos sudaro didžiąją dalį šalies namų ūkių finansinių įsipareigojimų, prisiimamų keliems dešimtmečiams į priekį. Suprantama, kad kai mėnesio įmoka padidėja keliais šimtais eurų, to neįmanoma nepajusti. Tai, kad šalies rinka yra subrendusi fiksuotų palūkanų pasirinkimui, yra neabejotina. Kartu šį klausimą smarkiai užaštrino ir pernai augęs EURIBOR“, – sako J. Ivaška.
Lietuvos banko vertinimu, mažų palūkanų aplinkoje šalyje daugiau nei 95 proc. visų būsto paskolų buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis, o populiariausias jų fiksavimo terminas sudaro 6 mėnesius. Šis terminas atrodo patogus vos 6 proc. „Spinter tyrimų“ apklaustų gyventojų. Statistiškai nereikšminga respondentų dalis, iš viso 2 proc., pasisakė už galimybę fiksuoti palūkanas 3 mėnesiams.
Žinoti, kiek jiems tiksliai kainuos paskola per 1 metus, norėtų 8 proc. šalies gyventojų. 3 metams palūkanas fiksuotų 7 proc., o 5 metams – jau 13 proc. Lietuvos gyventojų.
Atsirado fiksuotų palūkanų paklausa
Anot J. Ivaškos, skaičiuojant tuos gyventojus, kurie palūkanų fiksavimą rinktųsi nuo vienerių metų ir ilgiau, tokių iš viso yra kas antras, arba 50 proc.
„Rinkoje susidarė palūkanų fiksavimo sprendimo paklausa. Ypač 2023 metų kontekste sąlyginė 6 mėnesių ramybė vartotojo akimis yra per trumpa, galimybę siūlyti ilgesnį palūkanų fiksavimo laikotarpį siūlo ir Lietuvos bankas. Manau, yra laiko klausimas, kol toks finansinis produktas išvys dienos šviesą, nes finansinių paslaugų teikėjai sieks išlikti konkurencingi būsto paskolų rinkoje“, – teigia pašnekovas.
Vis dėlto, jo teigimu, gyventojams vertėtų įsiklausyti į Lietuvos banko vertinimus ir įsivertinti, kad savo kainą turi ir rizikos prisiėmimas, ir jos mažinimo sprendimai. Centrinis šalies bankas atkreipia dėmesį, kad palūkanų fiksavimo kaina yra įtraukiama į paskolos kainą. Savo ruožtu, retrospektyvus palūkanų kitimo vertinimas irgi nepadeda vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, jas labiau verta fiksuoti ilgesniam laikui ar labiau apsimoka rizikuoti, pasikliaujant rinka.
„Vartotojo sprendimas priklauso pirmiausiai nuo to, kokioje – mažų ar aukštų palūkanų – aplinkoje jis skolinasi. Tikėtina, kad esant žemoms palūkanoms didelio poreikio jas fiksuoti nejuntama, tačiau apčiuopiamai išaugusios išlaidos skatina norą apsidrausti nuo tokios rizikos. Pasirinkimą veikia ir individualus rizikos toleravimo lygis, centrinių bankų planai ir priimami sprendimai bei kiti asmeniniai ar išorės faktoriai. Apklausos duomenimis, 42 proc. respondentų nėra apsisprendę, koks palūkanų fiksavimo terminas jiems būtų patrauklus. Ginčo nevertas klausimas, kad didesnis pasirinkimas rinkoje visuomet yra geriau, negu mažesnis“, – pastebi Urbo banko Verslo tarnybos direktorius.
