Ne visur pasaulyje rasite varškės – puikiai mums pažįstamo, skanaus, sveikatai naudingo pieno gaminio, iš kurio lietuviai yra prigalvoję visą gardžiausių patiekalų įvairovę. Ieškantys būdų sutaupyti pirkėjai vis dažniau atsigręžia į tokius tradicinius gaminius, kurie būna ne tik universalūs, bet ir nebrangūs, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Varškė – vienas jų, o svarstant, ką su ja nuveikti, neabejotinai vienas populiariausių variantų – varškėčiai, kurie turi magišką galią nukelti į vaikystę.
Kaip išsirinkti tinkamiausią varškę?
„Pardavimų duomenys rodo, pieno gaminiai yra dažna kasdienio pirkinių krepšelio dalis. Populiariausiųjų viršūnėje karaliauja sviestas, aplenkdamas net pieną. Lietuviai taip pat noriai perka varškės sūrelius, jogurtus, sūrius. Žinoma, topuose yra ir nuo seno mūsų šalyje mėgstama varškė. Beje, pastebime, kad pirkėjai pieno produktų skyriuje ypač paiso ne tik kainos, bet ir gaminio kilmės – pirmenybę teikia lietuviškiems“, – pastebi V. Budrienė.
Ilgametė diskusija – kurią varškę rinktis? Liesą ar riebią? V. Budrienės teigimu, dažniausias pasirinkimas šalyje yra pusriebė, 9 proc. riebumo, varškė. Mažiau renkasi liesą (0,5 proc.) varškę, o rečiausiai – 15 proc. riebumo, nors ir ši turi savą pirkėją.
„Iš tiesų kokio riebumo varškę rinktis – asmeninio požiūrio klausimas. Liesa, žinoma, turės mažiau riebalų ir kalorijų, daugiau baltymų. Tuo tarpu riebesnė pasižymės didesniu vitaminų kiekiu, sodresniu skoniu. Tačiau svarbu žiūrėti ne tik į riebumą, bet ir skaityti etiketę“, – pasakoja V. Budrienė.
Visų pirma, reikėtų žvilgtelti į galiojimo datą. Varškė yra greitai gendantis gaminys, todėl jos valgyti nereikėtų, jeigu yra pasikeitusių jos savybių – kvapas, spalva, skonis. Renkantis varškę galioja ir tradicinė taisyklė – kuo trumpesnė sudėtis, tuo gaminys natūralesnis. Paprasčiausiai varškei reikia tik pieno ir pieno rūgšties bakterijų. Renkantis ją su priedais, dera užmesti akį ir kiek joje bus cukrų.
„Pastebime, kad žmonės nevengia pirkti didesnių pakuočių, per akcijas įsigyti daugiau varškės – šis gaminys labai universalus, tinkantis tiek pusryčių, tiek pietų patiekalams ar užkandžiams. Be to, likusią varškę galima ir užšaldyti, jos maistinės ir skoninės savybės nuo to nepasikeis“, – atkreipia dėmesį V. Budrienė.
Gaminkite ir užtepėles, ir pagrindinius patiekalus
Varškė – puikus baltymų, kalcio šaltinis, tad ją siūloma įtraukti net ir į vaikų valgiaraštį. Žinoma, jeigu nėra alergijos pieno baltymams. Valgant varškę taip pat bus papildytos aminorūgščių, kalio, magnio, vitaminų A, D, K, B12, gerųjų bakterijų atsargos.
„Varškė su uogomis, vaisiais – paprasta ir gardi idėja pusryčiams. Iš jos taip pat lengva pasigaminti pikantiškų užtepėlių sumuštiniams ar skrebučiams – pakanka ją sumaišyti su žalumynais, išspaustu česnaku, šaukšteliu grietinės ar šiek tiek kefyro. Užtepėlėse taip pat labai derės smulkinti riešutai, pavyzdžiui, graikiniai. Arba galite įdėti smulkiai pjaustytų ar tarkuotų ridikėlių, o gal netgi marinuotų agurkų“, – idėjomis dalijasi „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.
Varškė puikiai dera ir desertų gamybai, taip pat yra skanių, sočių patiekalų pagrindas – pradedant virtinukų ar cepelinų įdaru ir baigiant apkepais. Vienas populiariausių variantų, žinoma, yra varškėčiai, kurie Lietuvoje ir kepami, ir verdami.
Patiems puriausiems varškėčiams – kelios gudrybės
„Purius varškėtukus „kaip pas močiutę“ išsikepti nėra sunku. Visgi, jeigu nežinosite kelių esminių taisyklių, galutinis patiekalas gali būti sukritęs, netekęs purumu ir prisigėręs riebalų. Keli patarimai padės išvengti tokių klaidų“, – sako G. Urbonavičiūtė.
Kuo mažiau priedų. Nors galima rasti receptų su pačiais įmantriausiais priedais, kuo daugiau ingredientų – tuo didesnio meistriškumo reikės. Jeigu esate pradedantysis arba norite garantuoti rezultato, rinkitės paprastesnį receptą.
Rinkitės kokybišką ir pusriebę varškę. Svarbiausia yra varškė, tad ji turėtų būti geros kokybės, šviežia. Geriausiai tinka pusriebė, 9 proc., varškė. Naudojant liesesnę varškėčiai gali būti sausoki, rūgštesnio skonio. Tai pataisyti galima įmaišius į varškę šiek tiek kefyro, pieno arba grietinės.
Puresniems – pertrinta varškė. Tobulą konsistenciją išgauti padės per sietelį pertinta varškė. Tuomet varškėčiai bus vientisi ir ypač malonios faktūros, kreminiai, juos tolygiai iškepti bus lengviau.
Vietoj miltų – manai. Dar viena gudrybė – tradicinius miltus pakeiskite manų kruopomis. Kaip ir miltai, jos tešlai suteiks tirštumo, taip pat tokie varškėčiai bus puresni, geresnio skonio.
Cukraus galima ir nedėti. Klasikinis receptas paprastai kviečia įdėti cukraus, tačiau jeigu jo vartoti nenorite, į tešlą verčiau įdėkite trinto banano. Jis suteiks natūralaus saldumo. O iškeptus varškėčius patiekite su medumi arba klevų sirupu.
Baltymus dėkite atskirai. Debesėliško purumo varškėčiams suteiks atskirai dedami tryniai ir baltymai. Visų pirma į tešlą įmaišykite trynius, o tuomet – iki standumo išplaktus baltymus, atsargiai išmaišykite. Bus puru kaip niekada iki šiol!
Kepkite gerai įkaitintuose riebaluose, tačiau ant vidutinės ugnies. Jeigu tešlą dėsite į dar tinkamos temperatūros nepasiekusius riebalus – šie labiau susigers į varškėčius, juos apsunkins. Be to, prie neįkaitusios keptuvės blyneliai gali ir prilipti. Pirmiausia ją įkaitinkite, tuomet sumažinkite kaitrą ir dėkite tešlą.
Darykite nedidelius apskritimus. Nepersistenkite su keptų varškėčių dydžiu – dideli ilgiau keps, juos bus sunkiau apversti, taip pat gali būti iššūkis užtikrinti, kad visi jie tolygiai iškeptų. Šaukšto ar dviejų tešlos visiškai pakanka vienam varškėčiui. Pasistenkite, kad jie nebūtų aukštesni nei 1 cm.
Nebūtina kepti keptuvėje. Įprasta, kad varškėčiai arba verdami, arba kepami įkaitintuose riebaluose keptuvėje. Tačiau juos galima paruošti ir orkaitėje – net nereikės naudoti aliejaus ar sviesto. Be to, bus lengviau paruošti didelę porciją, jeigu ruošiate pusryčius gausesniam būriui valgytojų.
