Strateginės aplinkybės

Žvelgiant į patikimų ir autoritetingų pasaulio žiniasklaidos priemonių antraštes, mums regisi, kad per pirmąjį naujų, bet jau senų metų mėnesį žmonija vis labiau skendo informacinėje kakofonijoje.

Ji atspindi tai, kas vyksta pasaulio galingųjų galvose, biurokratinio ir tarnybinio planktono kabinetuose bei savo gyvenimus ramiai bandančių gyventi žmonių elgesyje kasdienėje buityje ant žemės.

Dar klaikesniame chaose ir varžymesi dėl jūsų piniginės turinio, verda soctinklų komercinių reklamos algoritmų valdomi brukalai, skelbiantys pasaulio pabaigą, Mėnulio užkariavimą, naujas ligas, supergalingo ginklo, kurį esą valdo Saudo Arabija, panaudojimą, naftos pigimą, naftos brangimą; pirkite dramblį, auksą ir tankus.

Visoje šioje beprasmybėje ir kovoje dėl dėmesio, strateginėje erdvėje ryškiau šviečia kelios temos.

Izraelio – „Hamas“ karas ir nesutarimai JT tautose dėl Izraelio veiksmų Gazos Ruože pasiekė naują tašką, Izraelio užsienio reikalų ministrui Izraeliui Kacui (יִשְׂרָאֵל כַּץ)ui pareiškus, kad Antonijas Guterešas (António Guterres) turėtų atsistatydinti iš Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pareigų.

Šis reikalavimas pareikštas po Izraelio įtarimų, kad 12 Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams (UNRWA) darbuotojų dalyvavo spalio 7 d. „Hamas“ surengtame smurtiniame išpuolyje.

„Žinoma, jis yra atsakingas kaip JT generalinis sekretorius“, – sakė I. Katcas interviu „Axel Springer“. „Guterešas turi atsistatydinti“ arba „JT turi jį pakeisti“.

Pagrindinė tokio aštraus pasisakymo priežastis yra žydų nuoskauda dėl to, kad Guterešas 2023 m. spalio mėn. pareiškė, kad „Hamas“ išpuolis „neįvyko vakuume“, ir apkaltino Izraelį vykdant „56 metus trunkančią dusinančią okupaciją“.

Vakaruose toliau intensyviai kuriamas mitas apie kažkokio įsivaizduojamo prezidento kažkokius įsivaizduojamus rinkimus teroristinėje Rusijoje.

Garbūs ir nelabai politpatolgai beigi Rusijos žinovai už tūkstančių kilometrų nuo Maskvos, niekada nebuvę net Jantarnyj kaimelyje Rusijos užgrobtame Karaliaučiuje, vis garsiau užtikrintai tvirtina, kad naujas „kandidatas į prezidentus“ Borisas Nadeždinas yra taip laukta viltis Vakarams ir „demokratinei“ Rusijos visuomenės daliai.

Esą Nadeždinas aiškiai pasisako, kad jei jį „išrinks“, jis nutrauks kovas Ukrainoje, sustabdys mobilizaciją, išlaisvins politinius kalinius ir atšauks prieš LGBT nukreiptus įstatymus.

Labiausiai liūdina, kad Vakaruose ne tik eiliniai skaitytojai, ne tik sprendimų priėmėjai, bet ir analitikai bei ekspertai, kurie turėtų, regisi, bent apčiuopomis graibytis, kodėl Maskvai reikalingas šis cirkas, nesuvokia, kuo baigsis Nadeždino personažo epopėja naujausiame FSB pasakų departamento seriale „Putinas pradeda ir laimi. Iki mirties“.

„Rinkimuose“ sutriuškinęs Nadeždiną, fiureris eilinį kartą sustiprins driskių visuomenės kolektyvinį visų šių Nadeždino siunčiamų žinučių atmetimą. Tai – pavyzdinė psichologinė operacija, kurią, deja, turime įvardinti kaip gerai suplanuotą, tikslingai vykdomą ir labai sėkmingą.

Karo nusikaltėlių valdomos šalies ir Kremliaus valdovų poziciją bei artimiausius planuojamus veiksmus bent keliems metams į priekį geriausiai atspindi alkoholiko, buvusio prezidento ir premjero driskyne D. Medvedevo reakcija į Japonijos taikos pasiūlymą.

Japonijos premjerui Fumio Kišidai savo šalies parlamente pasakius kalbą apie taikos sutarties su Rusija pasirašymą, kad būtų oficialiai užbaigtas Antrasis pasaulinis karas, Medvedevas jam ir kitiems Japonijos pareigūnams pasiūlė nusižudyti, jei jie nesutinka, kad ordos okupuotos Kurilų salos (Šiaurinės teritorijos) yra Rusijos dalis.

„Tie iš samurajų, kuriems ypač liūdna, gali baigti savo gyvenimą tradiciniu japonišku būdu – atlikdami seppuku. Žinoma, jei išdrįs“, – jo vardu FSB surašė žinutę platformoje X.

Apmaudu, bet Vakarai ir Tolimieji Rytai nesuvokia, kad normalus, įprastinis driskyno būvis yra karas, ne taika.

Visa Rusija yra pasiruošusi ilgalaikiam karui, jos carai, saugumo tarnybos, ginkluoti armijų marodieriai ir 4 iš 5 civilių nori karo, gyvena karu, ir daro viską, kad jis tęstųsi.

Kol Tokijas, Vašingtonas ir Briuselis to nesupras, kaip duotybės, kaip fakto, kaip čia ir dabar vykstančios realybės, – ne filmo ar antraščių „Politico“, tuo giliau bus grimztama į didžiulę krizę, blogio ašies kuriamą chaosą, galintį pasibaigti visuotine suirute, teroristiniais išpuoliais ir ginkluotais susirėmimais demokratinių šalių sostinėse.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 14 iš 20 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių per naktį surengtą ataką. Irano gamybos dronai „Shahed“, taip pat trys raketos „Iskander“ buvo nukreiptos į penkis Ukrainos regionus pietuose ir rytuose.

Nikolajevo srityje, kur buvo numušti penki dronai, buvo sužeistas vienas žmogus ir apgadinti žemės ūkio sandėliai bei parduotuvė.

Fronte įvyko 88 kariniai susirėmimai. Daugiausia mūšių vyko Avdejevkoje, Marinkoje ir Chersone.

Sausio 29 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė Valerijui Zalužnuj, kad nusprendė atleisti jį iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų, rašo „The Economist“.

Žurnalistų teigimu, generolui buvo pasiūlytos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigos, tačiau jis atsisakė.

Pretendentais į vyriausiojo vado postą laikomi Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir Ukrainos žvalgybos tarnybos vadovas Kirilas Budanovas.

Apie nesutarimus tarp prezidento ir kariuomenės vado informacija įvairiuose sluoksniuose sklandė jau beveik metus laiko. Pagrindinė nesutarimų priežastis, mūsų žiniomis, buvo ultimatumas Zalužnui pradėti puolimą pietuose ir išlaisvinti Krymą.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Viljamas Biornsas (William Burns) mano, kad „atgaivindamas Rusijos gynybos produkciją, kuriai svarbiausi komponentai tiekiami iš Kinijos, o ginklai ir šaudmenys – iš Irano ir Šiaurės Korėjos, V. Putinas ir toliau stato, kad laikas yra jo pusėje, kad jis gali nugalėti Ukrainą ir išsekinti Vakarų rėmėjus.

Ukrainos iššūkis – susilpninti Putino aroganciją ir parodyti, kad tęsti konfliktą Rusijai brangiai kainuoja, ne tik darant pažangą fronte, bet ir smogiant giliau vidaus fronte bei pasiekiant ilgalaikių laimėjimų Juodojoje jūroje“.

Šis Burnso sakinys, mūsų manymu, rodo, kad arba JAV žvalgybos vadas, visiškai nesupranta, kaip veikia nusikalstamas režimas Maskvoje, arba, o tai yra žymiai labiau tikėtina, atspindi bendrą JAV sprendimų priėmėjų poziciją laikytis įsikabinus Kremliaus fiurerio, lemiančio karą ir taiką, įvaizdžio.

Kitaip sakant, tai reiškia, kad JAV galimus pokyčius kare numato tik po Putino pakeitimo kitu putinu arba jo mirties.

Trumpai

JAV prezidentas Džo Baidenas leido suprasti, kad JAV smogs atsakomąjį smūgį po to, kai savaitgalį per mirtiną bepiločio lėktuvo ataką nedidelėje Jordanijos bazėje žuvo trys kariai ir daugiau kaip 40 buvo sužeista. Kol kas neaišku, kas, kur ir kaip smogs.

Valstijos turi platų veiksmų pasirinkimą, bet labiausiai tikėtina, kad jos gali suruošti platų kiber-puolimą, atakuoti teroristų bazes arba raketomis tiesiogiai smogti Irano kariniams taikiniams. Kaip bebūtų, padėtis yra nepaprastai sudėtinga: silpnas atsakas mažai padės atgrasyti nuo tolesnių Irano remiamų teroristų grupuočių išpuolių, o didelė ataka gali padidinti neramumus Artimuosiuose Rytuose ir įtraukti Ameriką į platesnį konfliktą.

Vakar JT Saugumo Taryba vienbalsiai nusprendė pratęsti JT taikos palaikymo misiją Kipre vieneriems metams ir paragino visas šalis, įskaitant konkuruojančius Kipro žaliuosius ir Kipro turkus, imtis veiksmų, kad būtų sumažinta įtampa Viduržemio jūros salą dalijančioje buferinėje zonoje ir aplink ją.

Taryba taip pat primygtinai paragino visas šalis „pasinaudoti galimybe“, kai JT Generalinis Sekretorius Antonijas Guterešas paskyrė naują asmeninį pasiuntinį Kiprui, kad būtų atnaujintos abiejų šalių derybos.

Naujos proeuropietiškos Lenkijos vyriausybės užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad norėtų, jog Vokietijos vadovai „kūrybiškai“ apgalvotų, kaip kompensuoti Lenkijai didžiulius nuostolius, kuriuos ji patyrė per Antrąjį pasaulinį karą.

Šis prašymas buvo gerokai sušvelnintas, palyginti su ankstesnės Lenkijos dešiniosios vyriausybės, kuri reikalavo 1,3 trilijono JAV dolerių kompensacijos už nacistinės Vokietijos invaziją ir okupaciją 1939-1945 metais.

Lietuva galėtų pareikalauti kompensacijos iš driskyno už genocidą ir okupaciją, kurią vykdė Sovietų Sąjunga 1940-1990 metais. Gavę vieną kitą trilijoną, turėtume pinigų ir tankams, ir bunkeriams, ir mokytojams su pensininkais, nekalbant apie ūkininkus ar medikus.

Izraelio pajėgos, persirengusios civilėmis moterimis ir medikais, antradienį okupuotame Vakarų krante šturmavo ligoninę ir nukovė tris palestiniečių teroristus.

Tuo tarpu premjeras Benjaminas Netanjahu atmetė galimybę, kad kariuomenė pasitrauktų iš Gazos Ruožo ir būtų paleisti tūkstančiai įkalintų kovotojų – tai du pagrindiniai „Hamas“ reikalavimai, kad būtų sudarytos bet kokios paliaubos, – ir taip sukėlė abejonių dėl naujausių pastangų užbaigti karą, kuris destabilizavo visą Artimųjų Rytų regioną.

Dėkojame nuolatiniam rėmėjui DT Artelė, UAB, Lietuvos aludarių gildijai ir visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti