Nors už lango – žiema, socialiniuose tinkluose ir forumuose netyla diskusijos apie privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, nuo šiol reikalingą ir kai kuriems paspirtukams bei traktoriams-žoliapjovėms.

Vieniems besipiktinant, kad naujasis reikalavimas bus „bedantis“, kiti nerimauja dėl gresiančių papildomų išlaidų ir svarsto, kokios naudos gali duoti ši priemonė.

Žinovai ramina elektrinių paspirtukų bei žoliapjovių savininkus: privalomai drausti reikės tik palyginti nedidelę dalį galingiausios technikos, o laiko apsispręsti ir išsirinkti norimas sąlygas dar yra.

Pateikiame atsakymus į 5 svarbiausius klausimus apie naująją tvarką, kada ji galios ir kada vairuotojai gali tikėtis patikrinimo.

Kaip žinoti, ar privalau drausti savo transporto priemonę?

„Esame įpratę, jog drausti reikia tas transporto priemones, kurių registracija privaloma: automobilius, priekabas, motociklus, traktorius, – sako ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Gaminių ir pavojaus vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė.

– Naujieji pakeitimai reiškia, jog privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą nuo šiol turės įsigyti ir dalies neregistruojamų transporto priemonių vairuotojai.“

Tokios transporto priemonės savininkui reikėtų susirasti techninius jos parametrus.

Svarbu įvertinti du iš jų: greitį bei svorį. Drausti nuo šiol būtina visas motorines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h.

„Taigi, jei įsigijote ar jau turite elektrinį paspirtuką, mini-traktorių ar mini-traktorių žoliapjovę, turėtumėte pasidomėti jų techniniais parametrais.

Juos galite sužinoti transporto priemonės techniniuose dokumentuose, kuriuos gavote įsigydami gaminį arba gamintojo internetiniame puslapyje“, – teigia draudimo ekspertė.

Kai kuriems gyventojams susirūpinus, jog drausti gali tekti rankomis stumiamą žoliapjovę, J. Judickienė akcentuoja, jog jos ne tik neprivalo, bet net ir nebūtų draudžiamos: „jos nėra transporto priemonės, todėl negali būti draudžiamos vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu.

Naujasis reikalavimas galioja tik galingai, didelio svorio ar sąlyginai didelį greitį išvystyti galinčiai technikai, kuri dalyvauja eisme“.

Ar turiu savo transporto priemonę apdrausti jau dabar? Kada man reikalingas draudimas?

Nors reikalavimas dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo jau įsigaliojo, draudimo ekspertai ramina, jog skubėti drausti transporto priemonių nereikia: tai bus svarbu tik tuomet, kai jos bus eksploatuojamos.

„Prievolė apdrausti neregistruotiną transporto priemonę galioja, kai ji naudojama. Taigi, jei naudojate ją tik vasaros metu, galite neskubėti ir apdrausti ją tik artėjant vasarai.

Be to, nebūtinai privalėsite drausti jos visiems metams – jeigu žinote, kad kažkuriuo metu nenaudosite transporto priemonės, galėsite draudimą sustabdyti įstatymų nustatyta tvarka“, – sako J. Judickienė.

Policija savo ruožtu primena, kad apdraustos turi būti tos transporto priemonės, kurios dalyvauja eisme.

Taigi, jei transporto priemonei teisės aktais numatyta prievolė būti apdraustai ir ji dalyvaus viešajame eisme, policijos pareigūnai turės teisę patikrinti, ar tokia transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pareigūnų teigimu, privačiose teritorijose, kur transporto priemonė nedalyvauja viešajame eisme, tokie patikrinimai nėra atliekami.

Nuo ko priklausys draudimo kaina?

Bene svarbiausia paspirtukų savininkams – galima draudimo kaina. Vieni nagrinėdami internete skelbiamus pasiūlymus dvejoja, ar jie realūs, kiti svarsto, kaip draudimo atstovai šią kainą skaičiuos.

„Skaičiuodami draudimo kainą paspirtukų ar mini-traktorių savininkams, naudosime paprastesnes formules nei automobilių atveju – pavyzdžiui, jose nebus vertinamas vairavimo stažas, nes vairuotojo pažymėjimas nėra būtinas“, – sako J. Judickienė.

Vis dėlto draudimo ekspertė pabrėžia, jog draudimo kaina vairuotojams skirsis, o ją be kitų veiksnių lems ir tai, kiek įvykių vairuotojas yra turėjęs praeityje.

„Bus vertinama ir draudimo istorija: įvykių skaičius, kuriuos klientas padarė su tokios rūšies transporto priemone. Tikimės, jog vairuotojai, norėdami palankesnių sąlygų, eisme bus atidesni“, – teigia J. Judickienė.

Norėdamas sužinoti, kiek jam kainuotų toks draudimas, transporto priemonės savininkas turėtų kreiptis tiesiai į draudimo bendroves.

„Rinkdamiesi draudimą įvertinkite savo poreikius ir gautus pasiūlymus. Visada gerai išsiaiškinkite sąlygas, kuriomis jums siūloma sudaryti draudimą: pavyzdžiui, ar transporto priemonę galės naudoti kiti asmenys be jūsų, ar galėsite su ja teikti komercines paslaugas ir kita“, – pataria draudimo žinovė.

Kam šitoks draudimas apskritai reikalingas?

Paskelbus apie naująjį reikalavimą, socialiniuose tinkluose skambėjo ne vienas pasipiktinimas, jog sumanytas naujas būdas pasipinigauti.

„Pakeitimu siekiama labiau apsaugoti visuomenę ir užtikrinti, jog įvykus nelaimei, žala bus atlyginta.

Taigi, paspirtuko ar traktoriaus vairuotojas galės nesijaudinti dėl didelių finansinių išlaidų tuo atveju, jei dėl jo kaltės nukentės kitų žmonių sveikata ir turtas, o pėstieji ar kiti eismo dalyviai žinos, kad nutikimo atveju žala jiems bus atlyginta“, – pabrėžia draudimo atstovė.

Kokiais atvejais jis galios?

Judickienė akcentuoja, jog civilinės vairuotojo atsakomybės draudimas galios tik įvykiams, kai įrenginys atlieka transporto priemonės vaidmenį.

„Kitaip tariant, jeigu traktorius-žoliapjovė „apšaudė“ kitą automobilį akmenimis ar padarė kitokią žalą atlikdamas savo kaip darbo priemonės funkciją, civilinės vairuotojo atsakomybės draudimas to nepadengs.

Kita vertus, bus atlyginta žala, padaryta partrenkus žmogų, susidūrus su automobiliu ar tvora, jeigu tai atsitiks važiuojant gatve, šaligatviu ar pieva“, – aiškina žinovė.

Draudimo žinovai primena, jog savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl kasdienės veiklos, nesusijusios su darbo funkcijų vykdymu, taip pat auginant gyvūnus, užsiimant aktyvia laisvalaikio ir sportine veikla, gali apdrausti bet kuris asmuo.

Tai padaryti jie pataria ir visų paspirtukų vairuotojams – nepriklausomai nuo to, ar naujasis reikalavimas juos palies.