Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, tęsdamas darbo dienų regionuose ciklą, dirba Raseinių rajone.
Šiluvos piligrimų informacijos centre šalies vadovas susitiko su Kauno arkivyskupu metropolitu Kęstučiu Kėvalu, Raseinių rajono meru Arvydu Nekrošiumi, Raseinių savivaldybės atstovais, Šiluvos piligrimų centro vadove Silvija Čižaite-Rudokiene.
Susitikime aptartos regioninės kultūros politikos ir piligriminio turizmo galimybės, Šiluvos, kaip piligrimystės ir kultūrinės plėtros centro regione, vizija.
Prezidentas pažymėjo, kad Šiluvos, pirmosios Vatikano pripažintos Marijos apsireiškimo vietos Europoje, kompleksas yra svarbus ne tik Raseinių rajonui, bet ir visai Lietuvai – kaip šalies istorinės, kultūrinės, religinės tapatybės ženklas ir kaip piligriminio turizmo objektas. Sėkminga tokių centrų plėtra gali esmingai prisidėti prie socialinės, kultūrinės, ekonominės atskirties mažinimo.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje kol kas trūksta aiškiai nustatytos regioninės kultūros politikos, todėl, Kultūros ministerijai rengiant Kultūros politikos pagrindų įstatymą, nepaprastai svarbu išgirsti regionų ir savivaldybių balsą bei pasiūlyti šios srities reguliacinius instrumentus.
Susitikime su Raseinių rajono savivaldybės meru Arvydu Nekrošiumi ir jo politine komanda aptarti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų infrastruktūros modernizavimo iššūkiai, taip pat istorinės atminties įamžinimo bei nepakankamo kelių priežiūros ir plėtros finansavimo klausimai.
Pokalbyje dėmesys skirtas padėčiai, kuri susidarė steigiant Raseinių sveikatos priežiūros centrą, kai Sveikatos apsaugos ministerija jau įsibėgėjus procesui paskelbė planuojanti keisti reikalavimus sveikatos centrams ir atitinkamai ES investicijų sąlygas. Prezidentas pabrėžė, kad ministerijos veiksmai yra pavėluoti ir kelia nereikalingą sumaištį.
Atkreiptas dėmesys ir į mokyklų tinklo pertvarkos klausimus, taip pat vėluojantį Tūkstantmečio mokyklų programos II etapo projektų vertinimą, dėl kurio savivaldybės laiku negauna joms reikalingų lėšų.
Kalbant apie Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, Prezidentas pabrėžė, kad dabartinis kelių finansavimo lygis nepakankamas – spartesniam ir efektyvesniam kelių infrastruktūros tvarkymui reikia daugiau lėšų. Šalies vadovas taip pat pristatė planus teikti teisėkūros pasiūlymus dėl savivaldybėms tenkančio KPPP krepšelio didinimo ir didesnio savivaldybių savarankiškumo.
Susitikime išsamiai aptarti ir aktualūs Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje informacinio paviljono–lankytojų centro įrengimo bei įveiklinimo klausimai.
Grakšti Raseinių bažnyčia turi du aukštus bokštus su kryžiais, kurių viduryje yra ratukai ir tai atitinka Pietų kryžiaus žvaigždyno CRUX vaizdą pietinės Afrikos žemyne, kur teka Oranžinės upės intakas, turintis lietuvišką pavadinimą Rytas (Ritas). Ir iš tikro: Rytas ten teka iš Rytų į Vakarus. Žvaigždynas yra viršum žmonių galvų ten Madagaskaro salos geografinėje platumoje. Tai štai kodėl keliautojas Kazys Pakštas (1893 – 1960) dėl panašaus temperatūrinio režimo kaip Lietuvoje, pakvietė į ten keltis mūsų tautą, kad Europos didžiųjų valstybių sankryžoje nebūtume pražudyti. Geri kryžiai ir tikra bažnyčia čia stovi Raseiniuose: Žegnodamasis, apačioje dėl to pirštų galais visada susuku ratuką – prisimenu gyvenimą ten, kai dėl ledynų šalčio dalis mūsų buvo gyvent pasitraukę į Pietų Afrikos respublikos dabar užimamus plotus.
Tai gal ne tik upės pavadinimas – Rytas (Ritas), bet ir Pietų kryžiaus žvaigždyno pavadinimas CRUX yra lietuviškas žodis KRIUKIS, kuriuo vadinamas daiktas pagal išvaizdą yra lazda, kurios ranka laikomas galas yra rato formos. Be to, ir Madagaskaro salos pavadinime taip pat galima įžiūrėti baltiškumo – finiškumo, laikant jį sudurtiniu žodžiu iš Ma + daga + skara, žinant kad est. maa – žemė, prūs. daga – vasara, liet. skara yra tai, kuo apsisupama, prisidengiama, taigi skara gali būti dangaus metafora. Tad salos pavadinimas Madagaskaras galėtų reikšti – Vasaros dangaus žemė.
Gi Raseinių pavadinimo kilmė gali būti siejama su žodžių ristis, rastis, ratas, rytas giminyste. Juolab, kad ne per toliausiai turime Rietavą, kuris tapatintinas su galimu Rytavas, t.y. į Rytus esančios gyvenvietės reikšme, taip pat su ryto reikšme – aušra/ aukša gali būti tapatintinas Simonaitytės Aukštujų pavadinimas. Žodžiu, Ryto, Saulės semantikos Raseinių žemės pavadinimai turi, taigi gal ir Raseinių bažnyčios bokštų kryžių viduryje esantys ratukai yra Ryto saulės simboliai, menantys europinę vietinę senąją baltų pasaulėžiūrą, o ne atsineštą iš Pietų Afrikos, Madagaskaro. Simbolių išvaizdų sutapimai pasaulyje gali būti atsitiktiniai arba atnenami dar iš bendražmogiško gyvenimo laikų.
Raseinių mieli parapijiečiai. Užėję vidun į bažnyčią, jūs pamatysit prikaltą aukštai prie kryžiaus žmogų, kuris kaip jūsų dalis kažkada pasitraukė nuo šalčio gyventi iki pietinės Afrikos. Gyveno jis ten kaip prikaltas aukštai po CRUX pietų žvaigždyno dangum, išlaukiant laiką, kai, ledams grįžtant atgal, parėjo ir jis gyvent į savo tėvynę Lietuvoje. Tuomet, priklaupę arba stovėdami, susukite pirštų galais ratuką, besižegnodami atminčiai tų, kurie pro Mergelės žvaigždyną Vienatinio Dievo pagalba pargrįžo gyventi pas mus atgal ir tebegyvena mūsų tarpe iki šiol. Dėkoju.
> Saulės Vilna
Google Pietinio dangaus pusrutulio žvaigždynas CRUX yra “tuščiaviduris” ir jo viduryje galima sukti ratuką. Be upės Rytas žemėje ir CRUX (nėra skersinių) žvaigždyno danguje, Madagaskaro salos platumose Pietų Afrikoje yra ir miestas Buta Bute = Būta Būti, t. y. būta mūsų ten būti, gyventi (palygink su Būtinge). Tai – viena. Antra, gi, mes turime specialų mėlyną gaublį, kur baltais taškais ir pavadinimais yra sudėti visi Šiaurės ir pietų pusrutulių žvaigždynai. Gaublyje, einant nuo CRUX žvaigždyno pietuose link Šiaurės žvaigždės šiaurėje, reikia pereiti VIRGO (Mergelė) žvaigždyną pusiaujyje – štai tokią tūkstančių metų gausme pargrįžusių Lietuvon gyvent raseiniškių mintį atspindi Raseinių bažnyčios altorius kartu su susuktais ratukais kryžiuose ant pastato bokštų.
Visa įvertinant, veikiausiai yra atvirkščiai, t.y. kad į žvaigždyno CRUX išvaizdą panašus simbolis jau po ledynmečio buvo sukurtas Lietuvoje (Raseinių žemėje gyvenusių lietuvių) ir iš Lietuvos su sūnumis iškeliavusio Palemono beplaukiojant buvo apsistota (veikiausiai galėjo būti nusileista žemyn Dunojaus upe) Pietų Afrikoje, išvydus CRUX žvaigždyną kaip savą raseinišką Lietuvos žemės ženklą, davusį jjiems ženklą, kad čia yra jų gyvenimo žemė ir dangus. Taip žvaigždynas gavo lietuvišką- prūsišką (tiesa, jau apslavėjusį) pavadinimą CRUX (liet. kriukis – lazda apskritimu riestu galu, rus. krūgom – reiškia aplink ratu). Konkrečiai manytina, kad Pietų kryžiaus žvaigždyno ratinė išvaizda Palemonui pasakė esant ryšį su Raseinių pavadinimu, kilusiu iš žodžio ratas, bei su jų bažnyčios bokštuose esančiais iš senosios pasaulėžiūros perimtais, rato išvaizdos simboliais.
Tokiu atveju laikytina, kad ten esantys upė – Ryto, miestas – Buta Bute lietuviškais žodžiais yra pavadinti nuo Baltijos atplaukusių ir apsigyvenusių Palemono lietuvių-prūsų. Kaip minėta, netgi Madagaskaro pavadinimas gali būti laikomas lietuvišku- prūsišku. Neatmestina, kad ir upės pavadinime Oranžinė <Oranginė slypi lietuviška žodžio šaknis -rang-, gimininga rangytis, ringė bei reiškianti rato išvaizdos pavidalą, taip pat lenk. ranek – rytas, na ranke – ryte, rus. rano ytrom – anksti ryte.
Taigi labiau tikėtina, kad Palemonas ne Pietų Afriką atvežė Lietuvon (į Raseinius), o kad Lietuvą (raseiniškius) – nuvežė ten.