Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje šaltuoju metų laiku kasmet užregistruojama įvežtinių maliarijos, dengės karštligės atvejų. Tai gali būti siejama su tuo, kad žiemą ieškodami šilumos žmonės keliauja į šiltąsias šalis, kuriose šios ligos yra paplitusios (pavyzdžiui, Afrikos). Šiemet Lietuvoje jau nustatyti 2 maliarijos atvejai, dengės karštligės atvejų nebuvo. NVSC specialistai ragina atsakingai ruoštis kelionėms į egzotines šalis ir pasidomėti, kaip saugotis šių uodų platinamų ligų.
Lietuvoje 2013–2023 m. buvo užregistruoti 62 maliarijos atvejai. Trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė. Pernai užregistruota daugiausia įvežtinės maliarijos atvejų per paskutinį dešimtmetį – iš viso 10 atvejų. Dauguma susirgusiųjų viešėjo Afrikos žemyno šalyse.
2023 m. dengės karštligė buvo diagnozuota 9 Lietuvos gyventojams, grįžusiems iš kelionių po tropinius kraštus.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2021 m. pasaulyje buvo užregistruoti 247 mln. maliarijos atvejų, iš jų apie 619 tūkst. baigėsi mirtimi. Nors, PSO duomenimis, yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti šia liga, 95 proc. visų susirgimų ir mirčių nustatyti Afrikos regione.
Daugiau nei pusė jų registruota 4 Afrikos šalyse: Nigerijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Nigeryje, Tanzanijoje. Maliarija plačiai paplitusi ir kituose tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. Dengės karštligė taip pat yra paplitusi daugiau nei 100 įvairių šalių Afrikoje, Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione. Pasaulyje kasmet registruojama dešimtys milijonų šios ligos atvejų, iš kurių 20–25 tūkst. susirgimų baigiasi mirtimi.
Kelionėms būtina pasiruošti iš anksto
Tiek maliariją, tiek dengės karštligę platina uodai. Maliarija perduodama įkandus Anopheles genties uodo patelei. Liga pasireiškia reguliariai pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais.
Dengės karštligę platina Aedes genties uodai, užsikrėtę dengės virusu. 40–80 proc. užsikrėtusiųjų dengės virusu neturi jokių ligos požymių. Likusiems praideda karščiavimas, galvos, akiduobių, sąnarių ir raumenų skausmai, bėrimas, vėmimas, pykinimas. Nedidelei daliai pacientų liga gali progresuoti iki labai sunkios ligos formos – dengės hemoraginės karštligės / dengės šoko sindromo.
Tad ruošiantis keliauti į egzotines šalis, reikėtų pasidomėti, kokios užkrečiamosios ligos jose yra paplitusios ir kokių priemonių reikėtų imtis. Jei keliaujate į maliarijos endeminę zoną, prieš kelionę rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl vaistų nuo maliarijos vartojimo, nes skiepų nuo šios ligos nėra.
„Nereguliariai ar visai nenaudojami vaistai nuo maliarijos prieš kelionę, kelionės metu ir po jos, bei nepakankama individuali apsauga nuo uodų yra dažniausia Lietuvoje užregistruotų įvežtinių maliarijos atvejų priežastis“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.
Saugantis abiejų šių ligų būtina vengti uodų įgėlimų. Geriausiai apsaugo repelentų naudojimas griežtai laikantis naudojimo instrukcijos ir tinkama apranga – rekomenduojama vilkėti kuo daugiau kūno dengiančius drabužius. Naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėn. amžiaus repelentai nerekomenduojami.
„Kelionėje ir grįžus iš jos reikėtų stebėti savo sveikatą. Jeigu kelionės metu pakiltų temperatūra ar atsirastų kitų simptomų (šaltkrėtis, karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, silpnumas, bėrimas), rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Jeigu šie požymiai atsirastų grįžus iš kelionės (iki vienerių metų laikotarpiu), taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją ir informuoti apie tai, kad lankėtės maliarijos rizikos zonoje, net jeigu ir vartojote vaistus nuo maliarijos“, – pabrėžia NVSC atstovė.
