„Julijono Urbono „Planeta iš žmonių“ – svaiginanti ir bauginanti ateities vizija“, – sako menotyrininkė, parodų kuratorė ir rašytoja Laima Kreivytė.
Iki vasario 25 dienos Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia apsilankyti viename iš savo padalinių – Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, kur rodomas Venecijos architektūros bienalės lankytojus sužavėjęs interaktyvus kūrinys. Įspūdžiais dalijasi ir ją aplankę Vilniuje.
Kartu su Lietuvos erdvės agentūra (LEA) menininkas projektą „Planeta iš žmonių“ pristatė 17-oje Venecijos architektūros bienalėje.
Prieš kelis metus hipotetinė planeta formavosi Australijoje, Melburno mokslo galerijoje „Science Gallery“, o nuo praėjusių metų pavasario interaktyvią instaliacija galima aplankyti ir Vilniuje.
Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui padovanotą kūrinį aplankė per dešimt tūkstančių lankytojų tarp kurių – įvairių disciplinų atstovai, mokslininkai ir žinovai.
„Džiaugiuosi, kad ypatingoje Senojo arsenalo erdvėje rodoma Julijono Urbono „Planeta iš žmonių“ sulaukė didelio lankytojų dėmesio.
Kūrinys kviečia apmąstyti svarbius klimato kaitos, kūrybiškumo ir išradingumo klausimus ar tiesiog patirti kūrinį ir tapti jo dalimi žaismingai įsiliejus į virtualią ateities planetą,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Mūsų kūnai yra būsimos planetos statybinė medžiaga. Gal taip atsitinka visada ir po mirties mes keliaujame ne į rojų ar pragarą, bet į kitą planetą?
Tačiau į šią planetą iš žmonių galima nukeliauti jau dabar ir tai gali padaryti kiekvienas.
Verta pabandyti!“ – savo įspūdžiais dalijasi L. Kreivytė. Kalbindama J. Urboną savo LRT Klasikos laidoje „Iš balkono“, menotyrininkė sugretina šią menininko „Planetos iš žmonių“ viziją su tarpukariu Kazio Pakšto plėtota idėja Lietuvą perkelti į Madagaskarą: „Pakšto vizija stokojo užmojo, reikėjo Lietuvą iš karto siųsti į kosmosą“, – juokaujai L. Kreivytė.
Vienoje iš LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus salių šiuo metu įrengta LEA laboratorija.
Joje lankytojai kviečiami užeiti į šį specialiai suprogramuotą skaitytuvo įrenginį ir nusiskenuoti pasirinkę norimą choreografinę pozą.
Trimačiai nuskenuotų kūnų atvaizdai perkeliami į astrofizikinę vieno iš Lagranžo taškų kosmose simuliaciją, o čia pat įrengtuose ekranuose galima matyti besiformuojantį gniužulą ir save – naujo dangaus kūno bendrakūrėjį.
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrėjo, dr. Gyčio Dudo, meno projektų, leidžiančių tapti jų dalimi nėra daug.
„Planeta iš žmonių“ kviečia atsispirti Žemės traukai, pagalvoti apie erdvę ir laiką, galų gale, perlipti save ir tapti didesnės visumos dalimi – įvairiomis prasmėmis.
Priklausomai nuo duomenų valymo dažnio, bet nusiskenavę su draugais iš užsienio dar vasarą, tikriausiai vis dar skriejame orbitoje ir virtome didžiausios projekto visumos – planetos iš Žmonių – dalimi. Verta aplankyti. Verta prisijungti. Verta skrieti“, – sako G. Dudas.
Nors projektas skatina susimąstyti apie svarbias estetines, etines ir politines kosmoso problemas, čia paliečiami ir architektūrinės vaizduotės klausimai.
Pasak architekto Andriaus Ropolo, šis interaktyvus kūrinys šiuo metu aktyviai architektūros lauke aptariamam aplinkos humanizavimui suteikia naujų, ekstremalių reikšmių: „Dabar, kai visi kalba apie miestus žmonėms, architektūrą žmonėms, viską žmonėms, Julijonas Urbonas šiame kontekste taria – tai tuomet gal pastatykim planetą iš žmonių? – taip pasiūlydamas aukščiausią įmanomą aplinkos humanizavimo ir žmogiškumo lygį“.
Mokslo garsintoja, švietėja Goda Raibytė-Aleksa J. Urbono projektus vadina tikraja moksline fantastika: „visada žavėjausi Julijono kūryba – ypač jo sugebėjimu sujungti mokslą ir meną, sukurti utopines ir distopines koncepcijas, kurios maloniai „pakutena“ smegenis.
Kai tik į Lietuvą atkeliavo „Planeta iš žmonių“, skubėjau į parodą, kad galėčiau ją ir pati patirti. Labai patiko įgyvendinimas, galimybė tapti formuojamos hipotetinės planetos dalimi.
Juk, jei vieną dieną „Planeta iš žmonių“ taps tikrove, visi joje dalyvausime. Ypač patariu tiems, kuriems kosmosas atrodo tolimas ir neįdomus – esu tikra, kad po šios parodos norėsis paskaityti ir pasidomėti daugiau“.
Patikrinti, kaip ši astrofizikinė fikcija būtų įgyvendinama ir trumpam užmiršus žemiškąją prigimtį perkelti savo kūnus į kosminę niekumą, lankytojai kviečiami iki vasario 25 d.
Kuratorius, menininkas Julijonas Urbonas
Architektai „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“ (Petras Išora ir Ona Lozuraitytė)
Modulinių struktūrų dizaineris Vladas Suncovas
Grafikos dizaineriai, 3D skenerio programuotojai „Studio Pointer*“ (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlötteris)
Prodiuseris Mindaugas Reklaitis
Bilietų aparato programuotojas Andrius Mikonis
Projektų prototipų dizaineris Paulius Vitkauskas
Partnerė Vilniaus dailės akademija
Žinių partneriai LRT, Mediatrafic
—
Julijonas Urbonas yra menininkas, dizaineris, tyrėjas, inžinierius, Lietuvos erdvės agentūros steigėjas.
Taip pat Julijonas dirbo Vilniaus dailės akademijos prorektoriumi menui ir buvo Klaipėdos atrakcionų parko direktoriumi.
Daugiau nei dešimtmetį, dirbdamas tarp kritinio dizaino, atrakcionų parkų inžinerijos, performatyvios architektūros, scenografijos, kinetinio meno disciplinų, menininkas sukūrė įvairių projektų, kuriuose tyrinėja gravitacinę estetiką.
Manipuliuodamas gravitacija Julijonas kuria koncentruotas dar neišsipildžiusių reiškinių vizijas ir prototipus, o su jomis – ekstremalias patirtis, veikiančias kūną ir vaizduotę.
Menininkas yra surengęs parodų Lietuvoje ir užsienyje, sulaukęs tokių įvertinimų kaip prestižinis apdovanojimas už išskirtinumą interaktyviajame mene (Award of Distinction in Interactive Art), Prix Ars Electronica 2010. Julijono darbų yra įsigiję privatūs ir vieši meno rinkėjai.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir garsinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes.
LNDM rinkinys rodomas devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.
