Praėjus vienoms gražiausių metų šventėms, grįžimas į ne tokią džiaugsmingą kasdienybę daugeliui gali tapti tikru nuotaikų išbandymu. Dėl šios priežasties, trečiasis sausio pirmadienis pasaulyje vis dažniau vadinamas liūdniausia metų diena, tačiau kiek šis pavadinimas iš tikrųjų yra pagrįstas? Kauno „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė Vaida Lukaševičienė teigia, kad šios dienos pavadinimas daugiau siejamas su reklaminiais tikslais, tačiau pirmąjį metų mėnesį tikrai galime jausti šiek tiek daugiau psichologinių sunkumų.
„Tamsiuoju metų laikotarpiu padaugėja žmonių, kurių psichologinė ir emocinė būsena suprastėja – tai galima pastebėti jau nuo lapkričio pradžios. Sausio mėnuo šią būklę sustiprina dar ir todėl, kad tai pošventinis laikas, kai iki tol buvę apšviesti miestai aptemsta, oro temperatūra ir sąlygos nuolat keičiasi, trūksta saulės šviesos, vargina daug sezoninių ligų. Negana to, lūkesčiai sau ar kitiems kartais neatitinka tikrovės, o finansinė padėtis dažnai būna prastesnė nei prieš šventes. Visa tai gali prisidėti prie bendro sunkumo“, – sako V. Lukaševičienė.
Ji taip pat pastebi, kad gana dažnai tenka girdėti frazę, kad „sausis – nelaukiamiausias metų mėnuo“ arba „reikia tiesiog išgyventi sausį“. Paprastai tokios būsenos yra būdingos tiems asmenims, kurie yra linkę į depresyvumą.
Dažna prastesnės savijautos priežastis – nuovargis
Įprastai gruodžio mėnesį didžioji dalis žmonių gyvena skubėdami ir net patys to nenorėdami įsisuka į prieššventinį maratoną – planuoja susitikimus, ruošia dovanas, dalyvauja įvairiose šventinėse veiklose. Natūralu, kad po tokio intensyvaus laikotarpio pasijaučiame pavargę nuo bendravimo, susitikimų, renginių, maisto ar alkoholio. Dėl šios priežasties žmonės dažniau jaučia nemalonias emocijas, tokias kaip liūdesys, slogi nuotaika, nepasitenkinimas, jėgų ir motyvacijos trūkumas.
„Svarbiausia tokiais atvejais priimti tai, kaip jaučiamės. Galima leisti sau patyrinėti jausmus ir būsenas, kurie atsiranda. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ką kūnas ir protas nori pasakyti – gal mums natūraliai trūksta fizinio poilsio, pabuvimo su savimi ar reikalinga pertrauka nuo kitų žmonių bei veiklų. Savo būsenos atpažinimas, įsivardinimas, priežasties supratimas ir viso to priėmimas jau yra labai nemaža pagalba sau“, – sako V. Lukaševičienė.
Svarbu suvokti, kad nauji metai atneša ne tik galimybių, tačiau ir nemažai iššūkių. Kaip tik todėl vertėtų iškart nepulti į naujas veiklas, bet daryti pertraukas, leisti kūnui ir mintims nurimti bei pailsėti.
Žinoma, vien atpažinti, ką jaučiame, tai įsivardinti ir priimti dažnai neužtenka, norint efektyviai sau padėti.
„Jeigu jaučiate, jog jūsų emocinė būsena suprastėjo, apniko liūdesys ar stinga energijos, tai nereiškia, kad turite leisti sau neribotą laiką gulėti ant sofos, susisukti į pledą ir taip laukti pavasario. Jeigu atrandate, kad suprastėjusios savijautos priežastis yra poilsio trūkumas, turėtumėte išsimiegoti, pailsėti, tačiau tai neturi pavirsti nuolatine pasyvia būsena, kuri gali nuvesti į dar didesnę emocinę duobę“, – atkreipia dėmesį medicinos psichologė.
Naudinga žinoti, jog gerai nuotaikai ir savijautai didelę įtaką daro kokybiškas miegas, maistas, fizinis aktyvumas, santykiai su kitais bei savęs realizavimas. Dėl šios priežasties, pravartu peržiūrėti savo darbo ir poilsio režimą bei nepamiršti senos, bet vis dar aktualios formulės – 8-8-8 (8 valandos miegui, 8 – darbui ir 8 – laisvalaikiui).
„Tarp savo klientų ir artimųjų dažnai tenka pastebėti, kad labiausiai laiko trūksta miegui bei kokybiškam laisvalaikiui – fiziniam aktyvumui, laikui sau ir kitiems, nes tas valandas atima buitis, papildomi darbai, televizija ar naršymas internete. Todėl norint pasirūpinti savo psichine sveikata vertėtų susiplanuoti ne tik darbus, bet ir savo laisvalaikį ir bent 30 min. per dieną skirti aktyviai veiklai“, – pažymi V. Lukaševičienė.
Kitas veiksnys, kurį daugelis pamiršta, yra psichohigiena – raštu arba žodžiu emocijų ir jausmų, su kuriais susidūrėme per dieną, patyrinėjimas. Įsi vardijant jų priežastis, suvokiant savo poreikius ir mokantis padėkoti už gautas patirtis, juos tampa lengviau priimti ir įsisąmoninti.
„Viena mėgstamiausių mano dėkingumo praktikų, kiekvieną vakarą retrospektyviai peržiūrėjus dieną – padėkoti už tris dalykus sau, už tris dalykus kitam žmogui ir už tris – Dievui, Aukštesnei Jėgai ar likimui“, – dalinasi medicinos psichologė.
Taip pat gerai savijautai svarbu palaikyti ir puoselėti santykius su aplinkiniais. Kadangi ne kiekvienas žmogus yra apsuptas suprantančių ir mylinčių artimųjų bei jaučiasi vienišas, jam padėti galėtų laisvalaikio veikla, būrelis ar terapinė grupė. Kalbėdama apie savęs realizavimą ir pasiekimus, medicinos psichologė pataria nelyginti savęs su kitais, kelti sau realius ir pasiekiamus tikslus bei fiksuoti ir pasidžiaugti jau nuveiktais darbais.
Kaip reaguoti į kylantį liūdesį?
Jei visgi apnyko niūrūs jausmai, svarbu prisiminti, kad liūdesys yra viena iš natūraliai kylančių emocijų, kurias jaučia žmonės. Jis ateina ir praeina savaime, o kai aplanko, reikėtų neskubėti kuo greičiau nuo jo pabėgti.
„Mūsų kultūroje gana įprasta kartoti „neliūdėk“, „neverk“, „būk stiprus“, tačiau iš tiesų šie pasakymai siunčia žinutę – nejausk to, ką jauti šiuo metu arba nerodyk, ką jauti. Tam, kad atsiradę nemalonūs jausmai sukeltų kuo mažiau problemų, labai svarbu jų neneigti“, – teigia V. Lukaševičienė.
Didelę įtaką liūdesio įveikimui daro darbas su negatyviomis mintimis, taikant kognityvinės elgesio terapijos technikas – mokantis atpažinti mąstymo klaidas bei atlikti minčių perdirbimą. Visgi, nors liūdesys yra normali žmogaus reakcija į sudėtingas gyvenimo situacijas, užsitęsęs per ilgai, jis gali būti žalingas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kartais liūdesį nesudėtinga sumaišyti su kur kas rimtesne būkle – depresija, ypač jos vystymosi pradžioje. Šis psichikos sutrikimas išbalansuoja įprastą žmogaus funkcionavimą, be liūdesio depresijai būdingi dar bent keli kiti simptomai, tokie kaip miego problemos – nemiga arba pernelyg ilgas miegojimas, energijos stoka, nuovargis, apatija, sulėtėję judesiai ar mąstymas. Taip pat gali pasireikšti sumažėję interesai ir dėmesio koncentracija ar svorio pokyčiai.
„Sergant depresija šie požymiai tęsiasi ilgiau nei porą savaičių, tačiau labai svarbu patiems nediagnozuoti sau ligos, o kreiptis į gydytoją psichiatrą, kuris tiksliai įvertins ligą ir jos stiprumą. Jei žmogus nesikreipia pagalbos, tai paliečia visas jo gyvenimo sritis – santykius su kitais, darbus, savęs realizaciją bei tikslų siekimą. Dažnai tokiais atvejais žmogus tampa savo gyvenimo griuvimo stebėtoju su didžiule savižudybės rizika“, – atkreipia dėmesį medicinos psichologė.
Stebint ir analizuojant savo savijautą, galima laiku atpažinti situacijas, kai išgyvenami jausmai trukdo santykiams su aplinkiniais, kenkia darbingumui, sukuria izoliacijos būseną, beprasmybės ar beviltiškumo jausmus. Kai naudojami metodai nebepadeda pasijusti geriau, vertėtų ieškoti profesionalios pagalbos.
