Ar žinojote, kad žmogaus kūne gyvena trilijonai bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų? Vien žarnyne jų yra apie 2 kilogramai. Vadinamasis mikrobiomas mūsų savijautai yra kritiškai svarbus, ir ne tik virškinamojo trakto sveikatai. Mokslininkai jau senokai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų.
Neurobiologai mikrobiomą netgi vadina antrosiomis smegenimis, mat šie mikroorganizmai daro didžiulę įtaką mūsų nuotaikoms, kognityvinėms funkcijoms ir nervų sistemai. Vilniaus universiteto profesorė dr. (HP) Lilija Kalėdienė aiškina, kad mokslininkai mikrobiomui priskiria dar platesnį vaidmenį ir vadina jį superorganu. Mikrobai mūsų kūne, anot jos, daro įtaką iš esmės visoms kūno funkcijoms.
„Mes bakterijų turime ant odos, burnoje, ausyse, nosyje ir vidaus organuose. Tačiau didžioji dalis jų gyvena žarnyne. Skaičiuojama, kad iš viso su savimi nuolatos nešiojamės nuo 10 iki 100 trilijonų bakterijų ląstelių. Mokslininkai sutaria, kad vidutiniškai vienai žmogaus ląstelei tenka 1,3 bakterijų ląstelių. Kitaip sakant, jų mumyse yra daugiau nei mūsų pačių ląstelių. Palyginti, virusų santykis yra 5:1 (penkioms žmogaus ląstelėms tenka po vieną virusą)“, – dėsto profesorė.
Pašnekovė priduria, kad genų palyginimas dar geriau atskleidžia mikrobiomo svarbą. Žmogaus genome yra virš 20 000 baltymus koduojančių genų ir kiekvienam iš jų tenka mažiausiai 150 mikrobinių genų.
Esame tai, ką valgome
Mokslininkės teigimu, mikrobiomas keičiasi kartu su žmogumi, jo vartojamu maistu ir aplinka. Bakterijų įvairovė priklauso nuo amžiaus, lyties, mitybos įpročių, aplinkos, klimato sąlygų, ligų, vartojamų vaistų, priklausomybių ir kt. veiksnių. Bakterijos netgi padeda reguliuoti svorį.
Atlikti tyrimai rodo, kad pas nutukusius žmones dažnai randamos 4 tipinės bakterijų rūšys. Lygiai taip pat ir liekni žmonės turi specifines bakterijas, atsakingas už greitesnį metabolizmą. Iš viso maždaug du trečdaliai žmogaus mikrobiomo yra unikalus darinys kiekvienam žmogui. Keičiant mitybą keičiasi ir mikroorganizmai, todėl, pavyzdžiui, drastiškai metant svorį gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos. Tokiais atvejais gydytojai ar dietologai gali rekomenduoti vartoti tam tikrus probiotikus.
„Kaip sakė Hipokratas, „esame tai, ką valgome“, – senovės filosofų išmintį primena pašnekovė.
Bendrai kalbant, rūšine prasme turtingiausią mikrobiomą paprastai turi 30-40 metų asmenys. Senatvėje bakterijų rūšinė įvairovė mažėja, dėl to senjorų imunitetas tampa silpnesnis nei vidutinio amžiaus žmonių.
„Iš visų tų mūsų organizme gyvenančių bakterijų apie 85 proc. sudaro vadinamosios gerosios, o apie 15 proc. – blogosios, galinčios sukelti įvairius negalavimus. Kai žmogus yra sveikas, kai dominuoja gerosios bakterijos, tos blogosios yra tarsi nuslopintos ir „žino savo vietą“. Bet kai žmogus suserga – dėl vaistų, antibiotikų, spinduliuotės ar kitų dalykų – „blogosios“ bakterijos gali išvešėti, o gerųjų sumažėti. Dėl to po antibiotikų kurso dažnai skiriami normalią žarnyno veiklą atstatantys probiotikai“, – sako prof. (HP) L. Kalėdienė.
Paklausta ką kūne atlieka šie mikroorganizmai, mokslininkė tik šypteli: „būtų lengviau pasakyti, ko jos nedaro“. Bakterijos, pasak jos, labai gerai virškina įvairias medžiagas. Vienos – riebalus, kitos – angliavandenilius, trečios – baltymus ir t. t. Jos taip pat išskiria mums reikalingus junginius – vitaminus, fermentus, organines rūgštis ir pan.
Kuria psichobiotikus
„Jei per žmogaus kūną brėžtume įsivaizduojamą ašį, jos skirtinguose galuose atsidurtų smegenys ir žarnynas, kurie vienas kitą veikia, todėl mūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo šios ašies komponentų. Atliekama daug mokslinių tyrimų, įrodančių, kad mikrobai stipriai veikia mūsų smegenų biochemiją ir neurologinius procesus, įskaitant gebėjimą valdyti stresą, nerimą ir pan. Šie mikroorganizmai su mūsų kūnu ir smegenimis bendrauja per imuninę, endokrininę ir nervų sistemas“, – aiškina mokslininkė.
Tyrimų, susijusių su nerimu, depresija ir autizmu, rezultatai netgi paskatino mokslininkus imtis kurti naują papildų rūšį – psichobiotikus.
„Tikriausiai žinote, kas yra probiotikai (gerosios bakterijos), prebiotikai (gerosioms bakterijoms daugintis palankios terpės papildomi junginiai) ir simbiotikai (probiotikų ir prebiotikų derinys). Dabar šalia jų kuriama nauja, psichobiotikų klasė. Šie mikroorganizmų pagrindu kuriami papildai turėtų tikslingai veikti neurologinius sutrikimus“, – teigia prof. (HP) L. Kalėdienė.
Specialistė priduria, kad mokslui žinomos žarnyno bakterijos, kurios išskiria vadinamuosius amiloidinius peptidus ir mikropolisacharidus, kurie aktyvina uždegiminį signalą. Manoma, kad tai gali turėti įtakos Alzheimerio ligos atsiradimui, mat taip gali būti įjungiamas jos formavimosi mechanizmas.
Medikai ir mokslininkai pastaruoju metu nemažai bendrauja ir su tėvais, kurių vaikai turi autizmo spektro sutrikimą. Pastebėta, kad vaikams vartojant tam tikrus probiotikus ligos pasireiškimas silpnėja ir vaikai geriau apsipranta aplinkoje.
Tiesa, mokslininkė pabrėžia, kad naujų probiotikų kūrimas yra gana ilgas ir brangus procesas, todėl gaminių su naujomis bakterijų rūšimis gali tekti palaukti.
