Nuo sausio veiklą pradejo atkurta VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė (PAPR). Ji veikė iki 2019 m., kai buvo sujungta su VSAT Pagėgių pasienio rinktine.
Pakrančių apsaugos pasienio rinktinei (PAPR) vadovauja pulkininkas Juozas Rinkevičius, iki tol užėmęs VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo pareigas.
Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės (PAPR) struktūra yra tokia: vadovybė, Kriminalinės žvalgybos, Sienos kontrolės ir Migracijos skyriai bei trys rinktinei pavaldžios užkardos – Neringos, Uosto bei Palangos.
Rinktinėje dirba apie 300 žmonių.
Atkurtasis VSAT padalinys veikia pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusija ir Latvija, teritorinėje jūroje, jos priekrantėje, jūrų uoste ir veiklos teritorijoje esančiame Palangos oro uoste, Kuršių mariose. Visa tai sudaro galimybę operatyviau valdyti rizikas, padidinti reagavimo į valstybės sienos pažeidimus spartą, užtikrinti efektyvesnį paieškos ir gelbėjimo darbų valdymą nelaimės vietoje. Atkurtoji PAPR taip pat efektyviau kovos su kontrabanda bei neteisėta migracija.
Pradėjus veikti naujam VSAT padaliniui, sausumos sieną su Rusija ir toliau saugo VSAT Pagėgių pasienio rinktinė. Tikimasi, jog pajėgų paskirstymas pagal sienos rūšį užtikrins geresnę parengtį, nes sausumos ir jūros sienos apsaugos būdai – skiriasi. Dėl to bus galimybė tolygiau paskirstyti rinktinių ruožus prie ES vidaus sienos, griežčiau kontroliuoti antrinę migraciją.
PAPR rūpinsis ir strateginių objektų apsauga, nes į šios rinktinės saugomą ruožą patenka Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas. Atsižvelgiant į karo Ukrainoje pamokas ir santykinai nedidelį atstumą iki Rusijos teritorijos, Lietuvos institucijos privalo būti pasirengusios kuo operatyviau reaguoti į incidentus, jeigu jie kiltų šio terminalo teritorijoje.
Atkurtosios pasienio rinktinės dėka galima operatyviau bendradarbiauti su LK Karinių jūrų pajėgų padaliniais, kitomis institucijomis, veikiančiomis laivybos ir jūros aplinkos kontrolės srityje. Rinktinėje bus koncentruojamas bendradarbiavimas su Baltijos jūros regiono valstybėmis.
Lietuvos ir Rusijos sausumos siena – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, Baltijos jūra – 22 km. Kuršių mariose bei Baltijos jūroje valstybės siena saugoma jūrine sienos stebėjimo sistema, kurią sudaro termovizorinė bei radiolokacinė įranga ir dieninės vaizdo kameros. Ten, kur leidžia gamtinės sąlygos, 46 km pasienio su Rusija ruože, yra įrengtas fizinis barjeras.
