Daugelį metų ant Parodos kalno, Mažajame ąžuolyne ir jo prieigose esanti Kauno apskrities viešoji biblioteka, į naujus metus žengia prisistatydama kaip Ąžuolyno biblioteka.
Šiuo sprendimu siekiama suteikti bibliotekai šiuolaikišką, patrauklų veidą ir lankytojų lūpose skambėti trumpesniu, lengviau įsimenamu, atpažįstamu pavadinimu.
„Virsmas iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos į Ąžuolyno biblioteką mums tapo natūralaus augimo rezultatu.
Kurdami atnaujintos bibliotekos viziją, ieškojome savo tapatumo, diskutavome su bendruomene ir komunikacijos profesionalais, kūrėme interjero dizaino koncepciją ir vertinome istorinę Ąžuolyno reikšmę.
Taip gimė „Biblioteka parke – parkas bibliotekoje“. Atradome save kaip nuotykių ieškotojus ir jau visai netrukus pakviesime intelektualiems nuotykiams bei atradimams visus jus!
Neabejoju, kad kiekvienas ras ką nors sau įdomaus ir prasmingo atokvėpiui ir įkvėpimui kuriamoje Ąžuolyno bibliotekoje.“ – pasakojo direktorė Edita Urbonavičienė.
Kauno apskrities viešoji biblioteka – Ąžuolyno biblioteka, įsikūrusi išskirtinėje vietoje – Kauno Ąžuolyno parke – didžiausiame ąžuolyne Europoje, esančiame miesto teritorijoje, paskelbtame respublikinės reikšmės kultūros paminklu bei įtrauktame į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
Šios vietovės atpažįstamumas ir vietos išskirtinumas išskiria biblioteką Lietuvos kultūros lauke, atspindi išskirtinę geografinę vietą ir kuria simbolinę Ąžuolyno bibliotekos pavadinimo sąsają su ja.
„Prieš tapdami Ąžuolyno biblioteka, atlikome bibliotekos įvaizdžio ir žinomumo tyrimus, išsiaiškinome, kad daugelis Kauno gyventojų painioja mieste veikiančias viešąsias bibliotekas arba identifikuoja jas kaip vieną vienetą.
Įprastai lankytojai mūsų biblioteką vadina „biblioteka ant kalno“, „biblioteka ąžuolyne“, „raudona biblioteka“, „viešąja“, bet ne tikruoju, ilguoju jos pavadinimu.
Apklausėme kokį gi vardą bibliotekos bendruomenė jai suteiktų siekdama įsimenamumo, atpažįstamumo?
Didžioji dauguma pasisakiusiųjų jį siejo su išskirtine vieta – Ąžuolynu, jo istorija, turtinga atokvėpį ir deguonį dovanojančia gamta bei paties ąžuolo, kaip išminties, gyvybės simboliu.
Biblioteka yra istorijų saugotoja, naujų istorijų nešėja, deguonies smegenims erdvė, įkvėpėja patirti protinius nuotykius ar erdvė atsikvėpti, tad Ąžuolyno bibliotekos vardas bene geriausiai atspindi, kas mes esame“ – kalbėjo bibliotekos vyr. viešųjų ryšių specialistė Vaida Gedzevičiūtė.
Keičiamas bibliotekos logotipas
Vardo pokyčius palydi ir naujas logotipo ženklas, kuriame užkoduota net keletas prasmių.
Pagrindinis jo bruožas – stilizuotas ąžuolas – ilgaamžiškumo, gyvybės, išminties simbolis, įamžinantis unikalią bibliotekos vietą Kauno ąžuolyne.
Jis sudarytas iš vibruojančių linijų, lyg aliuzija į išskirtinį kiekvieno žmogaus ir medžio identitetą – piršto anspaudą bei rieves.
Jame kaip ir medžio rievėse, visos patirtys palieka savo žymas. Banguojančios linijos taip pat atliepia augimą, dinamiką, pokyčius ir prisitaikymą, kuriuos kiekvienas patiria šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje.
Biblioteka yra atminties, žinių saugotoja ir nešėja, nuolatos auganti kartu su savo lankytoju ir dovanojanti skaitymo malonumą.
O kartais ir vos viena perskaityta knyga gali apsukti žmogaus pasaulį 180 laipsnių kampu, savo poveikiu nuvilnydama lyg banga.
Vienos knygos poveikis užfiksuotas ir ženkle, kuriame knyga yra tarsi medžio kamienas, bet kartu ir įkoptas kalnas – įveiktas iššūkis, ar pakopa tobulėjimo link.
„Tikime, kad atsinaujinusiame logotipo ženkle kiekvienas bibliotekos lankytojas ras ir savo prasmių, arba kurs jas, kaip ir biblioteką su mumis kartu,“ – sakė V. Gedzevičiūtė.
Atnaujinta Ąžuolyno biblioteka (Radastų g. 2, Kaunas) duris atvers ir lankytojus atokvėpiui bei įkvėpimui pakvies jau nuo 2024 m. sausio 19 d.
Šiuo metu K. Donelaičio g. 8 veikianti biblioteka sausio 8–18 dienomis laikinai sustabdys darbą dėl kraustymosi ir pasirengimo atnaujintos bibliotekos atidarymui darbų.
Knygų išdavimas ir kitos fizinės paslaugos nebus teikiamos, tačiau konsultuosime vartotojus virtualiai darbo dienomis 08.00–16.30 val.
Delspinigiai už pradelstą leidinių grąžinimo terminą sausio 8–18 d. nebus skaičiuojami, o norintys leidinius grąžinti, tą galės padaryti savitarnos įrenginiais, esančiais K. Donelaičio g. 8 (prie įėjimo į biblioteką) ir Radastų g. 2 (prie Knygomato). Dėkojama už supratingumą.
Parengta pagal Kauno apskrities viešosios bibliotekos pranešimą
Biblioteka reikalinga imti iš jos į namus knygas skaitymui, o kai kam svarbu ir rami patalpa mokymuisi, studijavimui, susikaupimui (kas neturi tokių sąlygų ten, kur nakvoja).
Neieškosiu aš atsinaujinusiame logotipo ženkle jokių prasmių. Man tas pat, koks bibliotekos logotipas, gali jo net nebūti. Bibliotekos vizija, tapatumas ir dizaino koncepcija, kaip ir nuosavi bibliotekos viešųjų ryšių specialistai, reikalingi tik lėšų įsisavinimui (pinigų į kišenę dėjimui).
Įdomiau yra konkretūs skaičiai, kad ir ne visai švieži, bet pusės metų senumo. Bibliotekoje yra daugybė darbuotojų, paminėsiu kai kurias pareigybes: 2 viešųjų ryšių specialistai, 13 kultūros projektų vadovų, 10 metodininkų, 61 bibliotekininkas (taip taip: 11 vyriausiųjų, 37 vyresnieji ir 13 paprastų), 6 vyriausieji bibliografai, 27 vyresnieji bibliografai, 11 skyrių vadovų ir 1 literatūrologas. Dar yra 8 budėtojai, 14 valytojų ir daug kitų mažiau įdomių etatų.
Ar šis sąrašas yra nepagrįstai išpūstas? Nežinau, spręskite patys.
Gal tada geriau pasinagrinėkite ministerijų darbuotojų,vadovų skaičių. Taip pat labai įdomu pasinagrinėti valstybinės įmonės Lietuvos paštas valdymą- Lietuvos pašto valdytbą sudaro 5 asmenys. Dar yra Lietuvos pašto vadovybė iš penkių asmenų su direktoriumi priešaky. Ir dar yra komitetai. Kam reikia dešimties asmenų valdymui negaliu paaiškinti, Tiesa, informacijos apie vadovų darbo užmokestį nepavyko rasti,
Jei šiai b-kai lieka jos turėtas apskrities viešosios bibliotekos statusas – nė kiek neišpūstas. Nes be darbo pačioje bibliotekoje jai priklauso ir metodinis vadovavimas visoms apskrities bibliotekoms. O kur dar renginiai, kuriuos privalo pati biblioteka surengti – nepaprastai daug žmonių, laiko ir darbo (taip pat ir fizinio!) reikalauja.
Dar vienas dalykas – daugumą bibliotekų darbuotojų sudaro moterys. O tai reiškia, jog nėštumas, kūdikėlio auginimas, sergančių šeimos narių slaugymas vis atitraukia jas nuo darbo, tad visą laiką kažkuriam iš skyrių trūksta gal net ne vienos darbuotojos, o juk dirbti tenka dviem pamainomis! Žinybose, kur į tai atsižvelgiama, priimama bent keliais žmonėmis daugiau, kad jie pavaduotų ne tik gimdančias, sergančias, slaugančias, bet ir komandiruotėse esančias! Skaitytojai dažniausiai mato bibliotekininkus prie aptarnavimo stalo (o kartais ir su kavos puodeliu rankose), ir įsivaizduoja, jog čia ir yra jų visas darbas (esą, ne darbas, o tikras poilsis…). Toli gražu ne taip – didžiąją jų darbo dalį sudaro tai, ką dirba „užkulisiuose”, kur skaitytojas jų nemato.