Šiandien simboliniu renginiu atidaryta jau antroji šiais metais atnaujinamos magistralės „Via Baltica“ dalis. Didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijoje kelių statybos projektą nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos sudaro 4-ių atkarpų atnaujinimas. Užbaigus šią kelio atkarpą, visas nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos atnaujinimo projektas pasiekė pusiaukelę.
Eismui šiandien atidaryta nauja 6 km „Via Baltica“ kelio atkarpa pertvarkyta į šiuolaikinę 4 eismo juostų automagistralę, abipus jos ir atskirose vietose skirtinguose lygiuose įrengti jungiamieji ir apjungiamieji keliai, kurių bendras ilgis viršija 15 km. Tuo pačiu atnaujintos ir su keliu besijungiančios rajoninių bei krašto kelių atkarpos. Minėtame ruože taip pat mažiau nei per metus įrengta įspūdinga infrastruktūra: 5 žiedinės sankryžos, 3 viadukai, 4 tiltai, virš 4,5 km akustinių sienučių, įrengtas apšvietimas, intelektinių transporto sistemų įranga bei kitos eismo organizavimo priemonės.
„Šie metai yra naujų magistralių tiesimo metai, todėl itin džiugu šiandien atidaryti dar vieną transeuropinės „Via Baltica“ magistralės ruožą. Per metus iš viso jau nutiesta 12,5 km naujos automagistralės, šalia kurios kartu įrengta ir daug su ja susijusios infrastruktūros, vyksta darbai dar 16 km. Dėl tokio masto kelio darbų vienu metu juos galima vadinti didžiausiais kelių infrastruktūros statybos darbais nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Kitąmet šios magistralės rekonstrukcija pasieks ir likusią atkarpą prie Lietuvos ir Lenkijos sienos, taip pat tęsime kitus strateginius bei karinio mobilumo kelių projektus šalyje“, – sako atidarymo renginyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Šiais metais užbaigę antrą kelio atkarpą pasiekėme viso „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos projekto pusiaukelę. Tai tik parodo, jog projekto apimtys ir jo vykdymo greitis pralenkia daugelį vykdytų ar vykdomų projektų ne tik kaimyninėse šalyse, bet ir likusioje Europoje. Vos per metus pastatyti 4 viadukai, 4 tiltai, 1 tunelinis pravažiavimas ir 1 žaliasis tiltas gyvūnų migracijai. Ir tai tik didžiausi objektai“, – pabrėžia Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas.
Šių metų spalio pabaigoje buvo atidaryta pirmoji pilnai atnaujinta „Via Baltica“ 6,5 km ilgio atkarpa. Po modernizacijos ji pertvarkyta į keturių eismo juostų automagistralę, kurioje panaikintos vieno lygio sankryžos (įrengta 15 km skirtingų lygių jungiamųjų ir apjungiamųjų kelių), pastatytas viadukas, įrengtas tunelis, taip pat pirmasis Lietuvoje žaliasis tiltas gyvūnų migracijai. Triukšmo izoliacijai įrengtos akustinės sienelės, kurių bendras ilgis – 360 m.
55,8 milijono Eur vertės II etapo rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Fegda“. III etapo rekonstrukcijos darbus, kurių vertė 55,1 milijono Eur, įgyvendino AB „Kauno tiltai“. Projektų įgyvendinimas finansuotas valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis.
Šią vasarą rekonstrukcijos darbai buvo pradėti ir vis dar tęsiami I-joje, ties Marijampole prasidedančioje, „Via Baltica“ atkarpoje. Tai – ilgiausias ir techniškai sudėtingiausias, beveik 16 km siekiantis, atnaujinamo kelio ruožas. Šio etapo darbus planuojama baigti 2024 m. Po jų šioje atkarpoje bus įrengta 45 km jungiamųjų kelių, 10 žiedinių sankryžų, 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai pravažiavimai, 21 akustinė siena, didžiausia ir moderniausia Lietuvoje automobilių stovėjimo ir poilsio aikštelė.
Paskutinio, ketvirtojo, „Via Baltica“ ruožo atnaujinimo darbų pradžia planuojama kitąmet. Viso apie 40 km „Via Baltica“ kelio rekonstrukcijos darbų pabaiga numatyta 2025 m. Tai didžiausi kelių infrastruktūros statybos darbai nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
