Gruodžio 14 d. Seime, Konstitucijos salėje vyko konferencija „Žmogaus teisės šiuolaikinėje Lietuvoje – teisėti piliečių lūkesčiai ir jų realizavimas“.
Konferencijos buvo šiems klausimams skirtos rezoliucijos: „Dėl Lietuvos suvereniteto ir taikaus nacionalinio pasipriešinimo“ ir „Atviras laiškas laisvų ir demokratinių valstybių vyriausybėms ir pilietinėms visuomenėms (skirta Žmogaus teisių dienai)“.
Pirmojoje rezoliucijoje primenama, kad Lietuvos valstybė jau yra perdavusi viršnacionalinėms institucijoms teisę priimti sprendimus svarbiausiais valstybės ir tautos gyvenimo klausimais (finansai, užsienio politika ir kt.), tačiau dabar ES centrinėms institucijoms turės perduoti papildomus įgaliojimus priimti sprendimus dėl socialinės ir sveikatos apsaugos politikos, pramonės plėtros, milijonų migrantų perkėlimo į Sąjungos šalis ir kt.
Reiškiamas susirūpinimas, kad ketinama panaikinti nacionalinių valstybių veto teisę Europos vadovų Taryboje ir, kad ją panaikinus, kiekviena valstybė narė iš esmės nustos buvusi valstybe ir taps administraciniu vienetu.
O tai, pasak konferencijos dalyvių,reiškia, kad Lietuvos valstybės suverenumas bus prarastas visiems laikams ir kelio atgal nebebus.
Rezoliucijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į neatsitiktinai Euro Parlamento balsavimo išvakarėse Seime įregistruotą nutarimą dėl Seimui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos „pertvarkos koncepcijos“, kurioje siūloma panaikinti Lietuvos švietimo tarybą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK) Etninės kultūros globos tarybą (EKGT), Nacionalinę sveikatos tarybą (NST) ir Nacionalinę šeimos tarybą (NŠT), sujungiant jas į vieną naują steiginį – „Nacionalinę gerovės agentūrą“.
Pasak rezoliucijos autorių „koncepcijoje siūlomos įgyvendinti ,,pertvarkos“, iš tikrųjų yra baigiamieji žingsniai naikinant savarankiškumo bei valstybės lietuviškos tapatybės atraminius stulpus“.
Pasak konferencijos dalyvių, šį kontekstą papildo valstybės ekonominio savarankiškumo nykimą liudijantys ir tautos ūkiui didžiulę žalą darantys valdžios sprendimai ir veiksmai.
„Masiškai pastaruoju metu pagausėję žmonių skundai dėl masiškai kertamų ir naikinamų miškų, dėl privatizuojamo valstybės energetikos sektoriaus (elektros ir šilumos tinklų) ir kt. patvirtina, jog Lietuva galutinai virsta transnacionalinių korporacijų ir su jomis bendrininkaujančio vietos verslo grupuočių beatodairiškais eksploatuojama ir išnaudojama neokolonijine teritorija“, – teigiama rezoliucijoje.
Konferencijos dalyviai reikalauja, kad Seimo nariai ir Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariais įmanomais būdais ir priemonėmis priešintųsi spaudimui dėl Lietuvos valstybės veto teisės panaikinimo.
„Bet koks pritarimas ES viršūnių siekiams panaikinti Lietuvos suvereniteto likučius ir patį šalies valstybingumą bus laikomi Lietuvos Tėvynės išdavyste“, – rėžiama rezoliucijoje.
Skelbiame visą pirmąją rezoliuciją:
Dėl Lietuvos suvereniteto ir taikaus nacionalinio pasipriešinimo
Konferencijos ,,Žmogaus teisės šiuolaikinėje Lietuvoje-teisėti piliečių lūkesčiai ir jų realizavimas“ rezoliucija
2023 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lapkričio mėnesį Europos Parlamente (EP) buvo balsuojama dėl EP Konstitucinio komiteto siūlomų Europos sąjungos (ES) sutarčių pakeitimų.
Šio komiteto siūlomi 267 pakeitimai reiškia, kad be visų sprendimų, kuriuos Lietuvos valstybės jau yra perdavusi viršnacionalinėms institucijoms (finansai, užsienio politika ir kt.), ES centrinėms institucijoms turės perduoti papildomus įgaliojimus priimti sprendimus už nacionalines valstybes dėl socialinės ir sveikatos apsaugos politikos, pramonės plėtros, milijonų migrantų perkėlimo į Sąjungos šalis,
Jau dabar ignoruojanti galiojančias sutartis dėl ES ir ją sudarančių valstybių kompetencijos atribojimo ir vienašališkai siaurinanti bei uzurpuojanti suverenias nacionalinių valstybių galias Briuselio biurokratija kėsinasi į tautų savastį ir savitumą.
Siekiama sukurti prarandančių ir užmirštančių savo kultūrines bei istorines šaknis, ištautintų ir išvalstybintų ,,naujųjų europiečių“ liaudį.
Įgyvendinant ES supercentralizavimo projektą, vykdoma nacionalinių valstybių ideologinio unifikavimo politika dar labiau sugriežtėtų pakeitus dabar galiojančias sutartis.
Daugelį metų, pasitelkiant įvairius teisinio ir ekonominio spaudimo bei šantažo svertus, senos ir garbingos Europos tautos yra šiurkščiai verčiamos atsisakyti per amžius susiklosčiusių ir jų tapatumą apibrėžiančių moralinių nuostatų, kultūrinių tradicijų, laiko patikrintų gyvenimo sampratų ir jas įkūnijančių socialinių institucijų.
Pakeitus ES sutartis šios brutalios, bet formaliai neįteisintos ir todėl neteisėtos spaudimo priemonės bus pakeistos formaliomis Briuselio direktyvomis primetama ir reikalaujama išpažinti oficialia ES libertarine-leftistine ideologiją.
Šios neototalitarinės ideologijos kontūrai yra pakankamai išryškėję ir visai aiškūs – tai ekonominio neoliberalizmo ir multikultūrinio-genderistinio neomarksizmo ideologijų samplaika.
ES sutarčių pakeitimai lems, kad Lietuvos valstybė nebegalės savarankiškai priimti sprendimų nei dėl lietuvių kalbos valstybinio statuso garantijų, nei dėl šalies šeimos politikos, nei dėl šalies demografinės padėties būklės gerinimo, nes švietimo, šeimos, sveikatos pasaugos politika bus reguliuojama centralizuotai.
Analogiškai Lietuvos demografijos problema bus sprendžiama be šalies piliečių sutikimo, mūsų teritoriją apgyvendinant priverstinai čia siunčiamais migrantais.
Neatsitiktinai lapkričio 20 d. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, net nelaukdama EP balsavimo rezultatų, Seime įregistravo nutarimą dėl Seimui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos „pertvarkos koncepcijos“ patvirtinimo.
Minėta koncepcija siūloma panaikinti Lietuvos švietimo tarybą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK) Etninės kultūros globos tarybą (EKGT), Nacionalinę sveikatos tarybą (NST) ir Nacionalinę šeimos tarybą (NŠT), sujungiant jas į vieną naują steiginį, ketinamą pavadinti „Nacionaline gerovės agentūra“.
Tokiu būdu šios nusikalstamos grupuotės (nuteistos Liberalų sąjūdžio partijos) atstovės V. Čmilytės-Nielsen Seime inicijuojama tariama ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarka iš esmės naikina konstitucinę lietuvių kalbos, šeimos, kultūros paminklų ir vertybių valstybinę apsaugą (Konstitucijos14, 38, 41, 42 ir kiti straipsniai).
Vertinant šiuos užmojus platesniame politiniame ir istoriniame kontekste, yra akivaizdu, kad nuosekliai ir metodiškai naikinami visi svarbiausi nepriklausomą Lietuvos valstybę atkūrusio Sąjūdžio laimėjimai.
Koncepcijoje siūlomos įgyvendinti ,,pertvarkos“ yra šalyje vykstančios antisąjūdinės kontrrevoliucijos ir hibridinės Lietuvos reokupacijos baigiamieji žingsniai naikinant visus lietuviškumo ir valstybės lietuviškos tapatybės atraminius stulpus.
Šį kontekstą papildo valstybės ekonominio savarankiškumo nykimą liudijantys ir pragaištingą neoliberalizmo ideologijos poveikį tautos ūkiui darantys valdžios sprendimai ir veiksmai.
Masiškai pastaruoju metu pagausėję žmonių skundai dėl masiškai kertamų ir naikinamų miškų, dėl privatizuojamo valstybės energetikos sektoriaus (elektros ir šilumos tinklų) ir kt. patvirtina, jog Lietuva galutinai virsta transnacionalinių korporacijų ir su jomis bendrininkaujančio kompradorinio vietos verslo grupuočių beatodairiškais eksploatuojama ir išnaudojama neokolonijine teritorija.
Jau dabar sprendimai svarbiausiais valstybės klausimais nebegali būti priimami savarankiškai –- juos leidžia arba neleidžia priimti viršnacionalinės institucijos. Tai reiškia, kad Lietuvos valstybė de facto nebeteko savarankiškumo ir galutinai praranda savo suverenitetą. Pakeitus ES sutartis, šitoks faktinis Lietuvos statusas bus įtvirtintas jau juridiškai.
Konferencijos ,,Žmogaus teisės šiuolaikinėje Lietuvoje-teisėti piliečių lūkesčiai ir jų realizavimas“ dalyviai pareiškia:
– Lietuvą įmanoma išgelbėti tik norinčių išsaugoti ir turėti Tėvynę bei savo valstybę geros valios žmonių sutelktomis pastangomis. Todėl kviečiame politinių partijų, nepartinių judėjimų narius, teisininkus, prokurorus ir teisėjus, žurnalistus, mokslo, švietimo, meno ir kultūros darbuotojus bei visą šalies inteligentiją ir visus, kuriems rūpi savarankiškos Lietuvos likimas, telktis taikiam, bet ryžtingam nacionaliniam pasipriešinimui prieš galutinį Lietuvos valstybės suvereniteto panaikinimą, kurį mums ruošia valdžioje esantys nusikalstamų organizacijų atstovai.
– Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvoje išrinktus Europos Parlamento narius reikalaujame įmanomais būdais ir priemonėmis priešintis spaudimui dėl Lietuvos valstybės veto teisės panaikinimo Europos Vadovų Taryboje. Bet koks pritarimas ES viršūnių siekiams panaikinti Lietuvos suvereniteto likučius ir patį šalies valstybingumą bus laikomi Lietuvos Tėvynės išdavyste, nes niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką (Konstitucijos 3 straipsnis).
Konferencijos ,,Žmogaus teisės šiuolaikinėje Lietuvoje-teisėti piliečių lūkesčiai ir jų realizavimas“ dalyviai.
Konferencijos ,,Žmogaus teisės šiuolaikinėje Lietuvoje-teisėti piliečių lūkesčiai ir jų realizavimas“ Rezoliucija arba atviras laiškas laisvų ir demokratinių valstybių vyriausybėms ir pilietinėms visuomenėms (skirta Žmogaus teisių dienai)
2023 m. gruodžio 14 d.
Lietuvos Respublikos Seimas, Vilnius
Ekscelencijos ir bendrapiliečiai,
Esame nepriklausomi pilietinės visuomenės žmogaus teisių gynėjai, kai kurie iš jų ilgą laiką darbuojasi posovietinėse valstybėse.
Kreipiamės į jus prašydami karinės pagalbos Ukrainos vyriausybei, kad Rusijos Federacija neužkariautų dalies Ukrainos arba visos šalies.
Jei kuri nors Ukrainos dalis arba visa Ukraina atiteks Rusijos valdžiai, piliečiai praras pagrindines teises ir laisves.
Tose Ukrainos dalyse, kurias šiuo metu yra okupavusi Rusija, nuo 2014 metų žmonės nebėra laisvi: jie negali naudotis religinėmis ir politinėmis laisvėmis. Kaip ir dabartiniai Rusijos piliečiai, jie gyvena netikroje demokratijoje, iš esmės fašistinėje valstybėje, kurioje teisinė valstybė neegzistuoja.
Visiškai moraliai nepriimtina ir tai prieštarauja Jungtinių Tautų chartijai leisti, kad ši agresija tęstųsi.
Tai būtų gėdinga, trumparegiška kapituliacija, atskleidžianti abejingumą Europos kaimynės žmonėms ir kelianti pavojų žmogaus teisėms bei saugumui visoje Europoje. Tai patvirtintų istorijos pamokų neišmanymą, kad nuolaidžiavimas tironams neišvengiamai veda į katastrofą.
Rusijos okupuotos Ukrainos gyventojai negali mėgautis savo nacionaline kultūra, kurią jie puoselėja, kurią iš jų periodiškai atimdavo imperinė Rusija ir nacistinė Vokietija.
Jei Ukraina atiteks Rusijai arba taps dar vieno „įšaldyto konflikto” auka, Ukrainos kaimynai taikos nesulauks.
Atlaikydama labai galingos totalitarinės šalies puolimą, Ukraina apsaugo ne tik save, bet ir Vakarų, bet kuriuo atveju – ir Vidurio Europos šalis.
Juk agresoriaus pergalės (neduok Dieve) atveju Europos šalims iškiltų pavojus tapti kitais puolimo taikiniais. Kaip žinome iš istorijos, invazinių ketinimų turinčios valstybės visada tęs savo agresyvius veiksmus tol, kol jie bus sustabdyti.
Todėl Europos šalių pagalba Ukrainai yra būtina jų pačių apsaugai nuo galimo agresoriaus. Be to, jei Rusijos agresija pavyks, agresoriai ir revanšistai visame pasaulyje į tai atkreips dėmesį. Po to kils daugiau agresijos karų.
Dabar, po ilgų dviprasmiškumo metų, laisvos ir demokratinės tautos turėtų vienareikšmiškai palaikyti Ukrainą. Ukrainai desperatiškai reikia ginklų ir šaudmenų, kuriais ji galėtų kovoti nacionalinio išlikimo kare, kare, kuriame žūsta Ukrainos kariai ir civiliai tam, kad visi europiečiai galėtų gyventi taikoje.
Su pagarba prašome visas vyriausybes, kurios vertina žmogaus teises ir laisves, apginkluoti Ukrainą.
Konferencijos dalyviai
Parengta pagal lrs.lt ir pozicija.org
Ne apie politiką. Begalė svetimžodžių, nelietuviškai skambantys sakiniai. Kai kur juose tarsi trūksta žodžių, ir todėl neįmanoma suprasti. O juk buvo galima paprašyti lietuvių kalbos mokytojos, kad peržvelgtų ir ištaisytų.
Žinoma, prasta kalba garbės nedaro. Bet lengva pasakyti, – parašyti ištaisyti, o juk už paslaugą derėtų atlyginti…
Gal raginant nacionaliniam pasipriešinimui derėtų išsiaiškinti kas yra tai, kam būtų priešinamasi. Kas dėl vadinamų viršnacionalinių valdymo institucijų, tai manyčiau, kad jos savo esme nėra viršnacionalinės, o bendranacionalinės. Yra taip, kad dabar kiekviena šalis kaip suverenas tam tikras veiklos sritis valdo pati, bet per laisva valia sudarytas bendranacionalines institucijas, kuriose sprendimai priimami vienbalsiai arba kvalifikuota dauguma, kai kiekvienas suverenas turi po vieną balsą. Taigi tokiu atveju institucijose faktiškai ne kitų, ne svetimas viršiškumas, o savas, pačių bendrumas, turimas. Tai prieš ką čia ir dėl ko priešinamasi būtų, – prieš save?…
Kreipiamasi į seimo ir EP narius, bet prezidentas niekur nepaminėtas. Gal žinote, kodėl?
Manau, kad veikiausiai Prezidentas kaip vienasmenė institucija rezoliucijoje neminima todėl, kad ją paminint nebūtų pakenkta dabar ja esančio Prezidento asmens rinkimų kompanijai. Tai viena. Antra, ta pirma rezoliucija lyguojamasi į buvusios Lenkijos valdžios vykdytos politikos linijos Biuselio atžvilgiu turinį, o Nausėdą, regis, kaip ir su lenkiška politika einąs buvo… Antai, kaip nebūtų keista – nenuoseklu, dalies suverenumo perleidimas Lenkijai 1994 m. bedrumo su Lenkija sutartimi, kurią Nausėda pratęsė dar 5 metams, rezoliucijoje nėra smerkiamas.
Atsakymas pamąstymui. Ačiū.
Puiki atsidavusių Lietuvai ir jos suverenitetui žmonių rezoliucija. Joje ir turi būti pasaulio tautoms suprantamos tarptautinių žodžių grandys. Pagarba šviesuoliams.
Ar bus išsiųsta visoms pasaulio tautoms? Į kiek kalbų bus išversta? Kokiu būdu pasaulio tautos bus supažindintos?
Nuo jų lenkiškos šviesos – man Lietuvoje tamsu…
Dėl pirmos rezoliucijos, manyčiau, kad “kresininkai” Lenkijoje džiūgauja, kad dar Lietuvoje ima rastis žečpospolitos strateginių talkininkų – populistų… Antroji rezoliucija – šaunu, garbinga!
Ar dalyvavo neeiliniai valdančiųjų partijų nariai, palaikantys dabartinę valdančiųjų politiką? Kas yra tas „taikus nacionalinis pasipriešinimas“? Ar dalyviai susipažinę su LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIU AKTU DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE? „Juk agresoriaus pergalės (neduok Dieve)“ – Biblija sako: „Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.“ „kompradorinio“ – ar būtų galima lietuvių kalba? Jau nekalbant apie „leftistus“, „multikultūrinio-genderistinio“ ir pan.
„tai prieštarauja Jungtinių Tautų chartijai“ – ? Kokios JT, kokia chartija, kai karai pasaulyje vyksta be sustojimo, kai Rusija dėl Ukrainos užpuolimo iki šiol neišmesta iš JT Saugumo tarybos, kuri, beja, ir remiasi ta chartija? Ar tai nerodo atitrūkimo nuo tikrovės?
Seimo etikos sargai tirs M.Maldeikio pasisakymus apie Nacionalinį susivienijimą
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/seimo-etikos-sargai-tirs-mmaldeikio-pasisakymus-apie-nacionalini-susivienijima/
„Prieš savaitę socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išvadinęs Nacionalinį susivienijimą (NS) verslininko Gedimino Žiemelio „finansuojama fašistine partija“, konservatorių frakcijai priklausantis Matas Maldeikis atsidūrė Seimo etikos sargų akiratyje.”
………………..
Švietimo ministras neįžvelgia privilegijų privačioms mokykloms
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/svietimo-ministras-neizvelgia-privilegiju-privacioms-mokykloms/
Išimtys tautinių mažumų mokykloms yra padarytos, yra atsižvelgta. Gali būti mažesnės klasės, negu yra ne tautinių mažumų mokyklose. Dėl bendro dydžio dabar negalėčiau pakomentuoti”, – atsakė G.Jakštas.
Ministrų sveikata, rega prastėja? Katrą bepaimtum (kultūros, švietimo, sveikatos, aplinkos, teisingumo ir t.t.), nemato, ką privalo matyti, tačiau mato, ko iš tiesų nėra?.. – Pvz., mato tautinės mažumas, kurių Lietuvoje nėra, tačiau nemato, jog kitataučiai (arba kitakalbiai) piliečiai bei gyventojai negauna to, kuo ŽTD įpareigoja valstybes pasirūpinti – suteikti jiems vidurinį išsilavinimą mokyklose VALSTYBINE kalba!
Jeigu ministras savo sprendimuose svetimakalbius vardija “tautinėmis mažumomis”, kai šio statuso gyventojų pagal Konstituciją Lietuvoje apskritai nėra, tai šiuo atveju įžvelgtinas tikrovės klastojimas valstybės valdymo sprendimų dokumentuose, kas pagal BK 300 str. yra nusikalstamo pobūdžio požymių turinti veika. Bet tiek pirmajam valstybės vadovui, tiek dabartiniam dėl šio galimo tikrovės klastojimo požymių turinčio fakto valstybės valdymo dokumentuose galvos neskauda. Be to, juk tai panašu į galimą piktnaudžiavimo pobūdžio korupciją, kuria privalėtų pasidomėti ir STT.
Kam rengiami valstybės kitakalbiai, jei jiems kišamas vidurinis išsilavinimas KITOS valstybės kalba??? – Gyvenimui kitoje valstybėje? Tikimasi, kad jie emigruos? Ar gal kažkas iš jų gamina kaimyninės valstybės 5K, kad ji čia kenktų? Arba priešingai – tai mūsų 5K, skirta pulti kaimynę?
Čia nelogiškumo prikašiojimais nieko nepaveiksi. Kas turi valdžią, to ir tiesa. Tai nereiškia, kad laukti rankas sudėjus. Rinkėjams laikas įsisąmoninti, kad lietuvių kalbos viešo vartojimo valstybinėms teisėms apginti tėra vienintelė išeitis – tų pačių valdžiose esančių asmenų nei į Prezidentus, nei į Seimą nerinkti. Juk pamatėme, kad dabar valdžiose esantys savigarbos dėl valstybinės kalbos neturi. Taigi kiekvieno susipratusiojo gyventojo pareiga savo aplinkose įkalti šitai žmonėms į galvas, kad į valdžias rinktini ryžtingi, suvokiantys žmonės, jog kalba yra tautos ir valstybės neatskiriama dalis. Renkant valdžią prisimintina ir tai, kad vienas iš Justino Marcinkevčiaus priešmirtinių priesakų buvo, – „saugokite kalbą“.
Na ir vinegretas… Tai rodo pačių jų beviltišką pasimetimą. Priešintis reikia šiai vidinei destrukcijai.
Vidinė destrukcija be finansavimo iš išorės vargu ar galėtų vykti. Tyrimų nustatyti šiuo atveju išorinio finansavimo galimumo FNTT ir STT nesiima. Nors akivaizdu, kad toks finansavimas yra galimas, kad ir prisidengus 1994 m. Lietuvos bendrumo su Lenkija sutartimi. Vien tai, kad šia sutartimi dalis Lietuvos suverenumo perleista Lenkijai, yra antikonstituciška, daug ką sako. Galima laikyti, kad tai – šiuolaikiškai atkurtas žečpospolitiškumas – yra. Beje, taip „lenkiškai“ sužeista Lietuvos valdžios minėtos sutarties veiksmu, šalis laikoma skausmo kančioje jau 30 metų, nors Valdžioms tereikia besąlygiškai diplomatine tvarka Lenkijai tarti, kad sutarties netęsia ir jos galiojimas baigtųsi. Nežiūrint to, sutartis tęsiama, nors akivaizdu, kad Lietuvai esant NATO, ES bei dar turint dvišalę sutartį dėl saugumo įsipareigojimų su JAV, jokia atskira dvišalystė su Lenkija nėra reikalinga. Anaiptol, – žalinga, nes Lietuvos valdžia minėtos sutarties su Lenkija dalykų dalyje suvereniškai šalies nevaldo.
Kur tokiu atveju Konferencijos priešinimasis suverenumo pažeidimui minėtos 1994 m. sutarties su Lenkija prasme?!
Keistai mąstantys žmonės. Neturi jokio supratimo kas vyksta pasaulyje. Arba visi susitelkę priimame ES bendrus interesus virš nacionalinių, arba tampame Rusijos gubernija.Nejau nesuprantame Rusijos valdžios norų ir veiksmų. Visa ES nepagamina tiek ginklų, kiek jų pagamina Rusija.