Bajorų Jelenskių giminės, kuriai LDK priklausė visa eilė tėvonijų ir dvarų, istorija verta pasididžiavimo, tačiau iki šiol ji buvo gerokai nugrimzdusi į užmarštį.
Jelenskių giminės ir jų valdytų dvarų istorinis ir sakralinis palikimas – vertas akylaus istorikų žvilgsnio ir išsamesnių tyrinėjimų.
Laidos „Brydės-Lietuvos dvarai“ rodomos per INFO TV kūrėjai patys pirmieji pakėlė unikalius istorinius dokumentus, atrastus LMA Vrublevskių bibliotekos archyvuose.
Tai ir Žygimanto Senojo patvirtinimas, išduotas 1523 m. dėl nuosavybės teisių į Glitiškių dvarą ir indulgencijos buvusiai Glitiškių bažnyčiai, suteiktos popiežių Klemenso XII ir Pijaus VI su autentiškais šv. Tėvų parašais gerai išsilaikiusiuose pergamentuose.
Autentiškuose XV amžiaus pabaigos dokumentuose – Glitiškių žemių valdos.
Apie Jelenskių giminės indėlį Vilnijos kraštui, atgimusiuose rūmuose išlikusią tapytą freską bei istorinių dokumentų reikšmę pačiai Paberžės švč. Jėzaus širdies parapijai ir Glitiškių dvarui, pasakojama istorinės publicistikos laidoje „Brydės-Lietuvos dvarai“ – jau gruodžio 17 d., sekmadienio vakarą, 21.30 val. per INFO TV.
„Esu susijaudinusi, bet tuo pat metu patenkinta ir laiminga, kad žmonės čia jausis kaip savo namuose. Tikiuosi, kad dvaras bus tuo kultūros centru, kuo buvo kadaise“, – sakė bajoraitė Marija Pšelomiec (Maria Przełomiec), dvaro statytojo Kazimiero Jelenskio proanūkė, specialiai iš Lenkijos atvykusi į Glitiškių dvaro atidarymo šventę.
Prieš pat Adventą, pietryčių Lietuvoje, dar vienas dvaras sugrąžintas visuomenei. Apie garbingą Jelenskių giminę, kurios dar septyni palikuonys gyvena Lenkijoje, jausmus pirmą kartą pamačius rūmus, anksčiau matytus tik senelės išsaugotose nuotraukose, ponų santykius su valstiečiais, šv. Kalėdų laukimą ir papročius tarpukario Lietuvoje bei svarbiausią giminės indėlį – fundacijas, laidos rengėjams pasakojo bajoraitė Marija.
Žiūrovai išvys ne tik autentiškus dokumentus, priverčiančius aiktelėti paėmus į rankas pergamentą, bet ir sužinos Glitiškių kaimo, prieš du šimtmečius turėjusio miesto statusą, istoriją.
Bėgantis laikas, epochų kaita, dvarininkų pasipriešinimas carinės Rusijos imperijai, karai negailestingai naikino ir griovė Jelenskių giminės funduotus vienuolynus, bažnyčias, dvarus, tačiau dosnumo ir įgimto didikų genuose fundacijoms pareigos jausmo bei aristokratiškų manierų negalėjo užgesinti.
Didikų palikuonė Maria Pšelomiec laidos kūrėjams sakė, kad ji nuo mažens žinojusi apie savo kilmę. Bajoraitei apie šeimą ir Lietuvą nuolat pasakodavo jos mama ir senelė, kuri buvo paskutinio Glitiškių dvaro statytojo Kazimiero Jelenskio sesuo.
Laidoje žiūrovai išvys ir autentiškas nuotraukas, kuriose ponų šeimos pozuoja priešais Glitiškių dvarą. Tiesa, jos mūsų laikus pasiekė vos kelios. Bajoraitės Marijos teigimu, visas dvaro dokumentų archyvas buvo sunaikintas per karų suirutę.
Šeima dabar archyvą renka ir kuria iš naujo. „Jelenskių šeimos atmintis turi pasilikti čia, jų statytame ir iš kartos į kartą valdytame dvare, kuriame daugiau nei 100 metų gyveno šeimos palikuonys, be abejo, turėję įtaką ir Vilnijos krašto ekonomikai ir kultūriniam gyvenimui“, – sakė Alina Kostiuševienė, Nemenčinės kultūros centro Glitiškių skyriaus administratorė.
Specialistė ketina rūmuose įkurti didikų šeimos kampelį, kuriame galėtų būti eksponuojami dvaro dokumentai, kilmingųjų genealogija ir taip pamažu Lietuvos ir užsienio turistai pažindinami su Jelenskių gimine.
Į ekspoziciją galėtų patekti ir tautodailininkės Margaritos Čekolis saugomi dvaro koklių nuolaužų fragmetai. Šie artefakaktai buvo rasti dvaro prieigose atliekant archeologinius kasinėjimus.
Pažintis su didikų Jelenskių gimine ir stebuklingas Dievo motinos paveikslas, suteikiantis malonių, ir dar stebuklingesnis jo išlikimas bei Kalėdų tradicijos dvaruose jūsų laukia TV laidoje „Brydės-Lietuvos dvarai“ – jau ateinantį sekmadienio vakarą per INFO TV.
Pirmas įspūdis. Tai Lenkijos dvarai ir jų dvarininkų palikimas.
Tai repolonizacija .
Mano senelė tarnavo Alovės dvare ,ponios lenkės dvarininkės kambarine.Ji pasakojo kaip griežtai būdavo baudžiami , jei tarnai tarp savęs prakalbėdavo lietuviškai . Ponia sakydavo , kad lietuviškai galima kalbėti tik tvarte su gyvuliais .
Lietuvoje labai rūpinamasi kitų invazinių tautų palikimais ,o savasis naikinamas
Matosi kad lietuvių kalba vėl bus galima kalbėti tik atkurtų lenkiškų dvarų tvartuose .
Mano nuomone, tokia veikla galimai finansuojama iš išorinių fondų pagal sukurtas programas.Juk Lietuvos valdžiai galimai menkai terūpi lietuviškų mokyklū uždarymas Baltarusioje, lietuviškų mokyklų padėtis Lenkijoje, tačiau susidaro įspūdis, kad vadinamųjų “tautinių mažumų”( ypač vienos) reikalai Letuvoje yra glimai svarbesni,negu lietuvių problemos ( švietimas valstybine lietuvių kalba kai kuriose savivaldybėse ir pan.)
Taip, tai – gryniausia repolonizacija, bet ji nebūtų galima, jeigu nebūtų vis kas 5 metai pratęsiama jau prieš 15 metų turėjusi pasibaigti 1994 m. valstybinio bendrumo su Lenkija sutartis. Taigi Lietuvos valdžia – Prezidentas, Seimas sudarę ir tęsdami minėtą sutartį nesilaiko Vasario 16-osios deklaruoto Lietuvos valstybės atskyrimo nuo su Lenkija turėtų valstybinių ryšių, taip pat – nepaiso Kovo 11-osios Seimo sprendimo, kuriuo Lietuvos valstybinis suverenumas atkurtas Vasario 16-osios dvasia, t.y. be valstybės bendrumo su Lenkija. Šiais Prezidento ir Seimo veiksmais yra ribojama Tautai priklausanti suverenumo teisę. Konkrečiai 1994 m. valstybinio bendrumo su Lenkija sutartis yra sudaryta be Tautos valios, todėl ji prieštarauja Konstitucijos 3 str. nuostatai.
Tad, ar dar esame Tauta, jeigu jau 30 metų Valstybės valdžia sudariusi su Lenkija minėtą 1994 m. sutartį, leidžia šiai vykdyti žečpospolitinę Lietuvos repolonizaciją.
Gal derėtų pradėti nuo Glitiškių pavadinimo, kaip lietuviškoje žemėje su lietuvišku pavadinimu radosi lenkybę per bažnyčią skleidęs lenkiškas dvaras. Reikia parodyti kokią tragediją išgyveno vargšė iš savo žemės ujama lietuvybė. Tai jaunimui įdomu. Už kieno pinigus tas dvaras atkurtas, yra išlaikomas, tai visuomenei žinotina? Šie faktai nutylimi. Ką čia padarė Jelenskiai, tai ne tiek Lietuvos, kiek Jelenskių giminės istorija, kartu ir lenkybės istorija. Žodžiu, panašu, kad užsiimama okupantės lenkybės šlovinimu.
Jei laisva ir nepriklausoma žiniasklaida teigia, kad tai yra vertybė, reiškia, kad tai yra vertybė. Ir dar jei svetainė platina, tai reiškia, kad labai didelė vertybė.
O kur paties “laisva galva” tokiu atveju, argi be jos esate…
Užuojauta, kad nesuprantate sarkazmo. Vajetau, vajetau…
Man regis, kad atsakiau tuo pačiu.
O kaip buvusiose lietuvių ir jotvingių žemėse radosi Bialystokas ( šio miesto dalis Dojlidy- Dailidės?), Gardinas ( šalia yra vietovė Verceliški, Putriški, Garni) , Naugardukas ( netoli yra Zietela ,Sviri, Rodiški , Nauda,Brolniki (Brolininkai?) Girdouka,Marculi) Valkaviskas ( šalia yra Baubli, Mantauty, Skrebli, Ašmency,Gerutevo, Rupeiki, Rungi), Baranovičiai (netoli yra Pirštuki, Važginty,Girmantaucy) ? Manau, tai buvo viduramžių užkariautojų slavų įtvirtinimai lietuvių ir jotvingių žemėse.
Pagrindžiant šių pavadinimų lietuviškumą kalbotyros, etnografinių bei istorijos mokslų duomenimis, derėtų Lietuvos valdžioms kreiptis į Baltarusijos valdžias, kad tų vietų vieši užrašai būtų užrašyti ir lietuviškai lietuviškomis raidėmis. Prie kreipimosi derėtų pridėti ir Baltarusijos mokslininkų palankią nuomonę dėl jų lietuviškos kilmės.
Tai kad Baltarusios valdžia uždarė visas lietuviškas mokyklas ir lietuvių kultūros centrus. Lietuvių kalbai ir tautinei savasčiai Baltarusioje iškilo didžiulis pavojus, manau, tai daug didesnė bėda, negu vietovių pavadinimai. Bet, susidaro įsūdis, tai Lietuvos valdžiai beveik nerūpi…
Mokyklas uždarė, tai nereiškia, kad nesiimtų atlietuvinti šalį istoriniais lietuviškais pavadinimais. Šio veiksmo poveikis lietuviškumui būtų ne mažesnis.
Jei neklystu, šių pavadinimų lietuviškumą savo moksliniuose darbuose ,berods ,yra pagrindęs akademikas Zigmas Zinkevičius.
Gali būti. Tuo kas padaryta būtina kuo plačiau pasinaudoti, argumentuojant keliamą klausimą.
Tai aš ir sakau, kaip gerai, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida be sustojimo šviečia, lavina, nukreipia, ugdo ir skiepija be jokių vinguriavimų.
Teko skaityti,kad poeto Adomo Mickevičiaus,kilusio iš bajorų Rimvydų -Mickevičių giminės, gimusio dabartinės Baltarusios teritorijoje, tėvai laikė save lietuviais, o Lietuvą- savo tėvyne ,kaip ir pats Adomas Mickevičius.
„Brydės-Lietuvos dvarai“
1a laida:
– lnk.lt/brydes-lietuvos-dvarai/213788
2a laida:
– lnk.lt/brydes-lietuvos-dvarai/225046
Laukiu ekskursijų po naujausius dvarus, pastatytus šiame amžiuje. Garbinsime jų savininkus, aikčiosime, žavėsimės jų turtais būtinai, būtinai.
Taip, tikrai. Gaila, nežinau kuo baigėsi Daktarų šeimos dvaro istorija, ar ten vedžiojamos ekskursijos. … O ką jau apie kitų dvarus kalbėti 🙁