Bajorų Jelenskių paveldas  – TV laidoje „Brydės-Lietuvos dvarai“

Bajorų Jelenskių giminės, kuriai LDK priklausė visa eilė tėvonijų ir dvarų, istorija verta pasididžiavimo, tačiau iki šiol ji buvo gerokai nugrimzdusi į užmarštį.

Jelenskių giminės ir jų valdytų dvarų istorinis ir sakralinis palikimas – vertas akylaus istorikų žvilgsnio ir išsamesnių tyrinėjimų.

Laidos „Brydės-Lietuvos dvarai“ rodomos per INFO TV kūrėjai patys pirmieji pakėlė unikalius istorinius dokumentus, atrastus LMA Vrublevskių bibliotekos archyvuose.

Tai ir Žygimanto Senojo patvirtinimas, išduotas 1523 m. dėl nuosavybės teisių į Glitiškių dvarą ir indulgencijos buvusiai Glitiškių bažnyčiai, suteiktos popiežių Klemenso XII  ir Pijaus VI su autentiškais šv. Tėvų parašais gerai išsilaikiusiuose pergamentuose.

Autentiškuose XV amžiaus pabaigos dokumentuose – Glitiškių žemių valdos.

Apie Jelenskių giminės indėlį Vilnijos kraštui, atgimusiuose rūmuose išlikusią tapytą freską bei istorinių dokumentų reikšmę pačiai Paberžės švč. Jėzaus širdies parapijai ir Glitiškių dvarui, pasakojama istorinės publicistikos laidoje „Brydės-Lietuvos dvarai“ – jau gruodžio 17 d., sekmadienio vakarą, 21.30 val. per INFO TV.

„Esu susijaudinusi, bet tuo pat metu patenkinta ir laiminga, kad žmonės čia jausis kaip savo namuose. Tikiuosi, kad dvaras bus tuo kultūros centru, kuo buvo kadaise“, – sakė bajoraitė Marija Pšelomiec (Maria Przełomiec), dvaro statytojo Kazimiero Jelenskio proanūkė, specialiai iš Lenkijos atvykusi į Glitiškių dvaro atidarymo šventę.

Prieš pat Adventą, pietryčių Lietuvoje, dar vienas dvaras sugrąžintas visuomenei. Apie garbingą Jelenskių giminę, kurios dar septyni palikuonys gyvena Lenkijoje, jausmus pirmą kartą pamačius rūmus, anksčiau matytus tik senelės išsaugotose nuotraukose, ponų santykius su valstiečiais, šv. Kalėdų laukimą ir papročius tarpukario Lietuvoje bei svarbiausią giminės indėlį – fundacijas, laidos rengėjams pasakojo bajoraitė Marija.

Žiūrovai išvys ne tik autentiškus dokumentus, priverčiančius aiktelėti paėmus į rankas pergamentą, bet ir sužinos Glitiškių kaimo, prieš du šimtmečius turėjusio miesto statusą, istoriją.

Bėgantis laikas, epochų kaita, dvarininkų pasipriešinimas carinės Rusijos imperijai, karai negailestingai naikino ir griovė Jelenskių giminės funduotus vienuolynus, bažnyčias, dvarus, tačiau dosnumo ir įgimto didikų genuose fundacijoms pareigos jausmo bei aristokratiškų manierų negalėjo užgesinti.

Didikų palikuonė Maria Pšelomiec laidos kūrėjams sakė, kad ji nuo mažens žinojusi apie savo kilmę. Bajoraitei apie šeimą ir Lietuvą nuolat pasakodavo jos mama ir senelė, kuri buvo paskutinio Glitiškių dvaro statytojo Kazimiero Jelenskio sesuo.

Laidoje žiūrovai išvys ir autentiškas nuotraukas, kuriose ponų šeimos pozuoja priešais Glitiškių dvarą. Tiesa, jos mūsų laikus pasiekė vos kelios. Bajoraitės Marijos teigimu, visas dvaro dokumentų archyvas buvo sunaikintas per karų suirutę.

Šeima dabar archyvą renka ir kuria iš naujo. „Jelenskių šeimos atmintis turi pasilikti čia, jų statytame ir  iš kartos į kartą valdytame dvare, kuriame daugiau nei 100 metų gyveno šeimos palikuonys, be abejo, turėję įtaką ir Vilnijos krašto ekonomikai ir kultūriniam gyvenimui“, – sakė Alina Kostiuševienė, Nemenčinės kultūros centro Glitiškių skyriaus  administratorė.

Specialistė ketina rūmuose įkurti didikų šeimos kampelį, kuriame galėtų būti eksponuojami dvaro dokumentai, kilmingųjų genealogija ir taip pamažu Lietuvos ir užsienio turistai pažindinami su Jelenskių gimine.

Į ekspoziciją galėtų patekti ir tautodailininkės Margaritos Čekolis saugomi dvaro koklių nuolaužų fragmetai. Šie artefakaktai buvo rasti dvaro prieigose atliekant archeologinius kasinėjimus.

Pažintis su didikų Jelenskių gimine ir stebuklingas Dievo motinos paveikslas, suteikiantis malonių, ir dar stebuklingesnis jo išlikimas bei Kalėdų tradicijos dvaruose jūsų laukia TV laidoje „Brydės-Lietuvos dvarai“ – jau ateinantį sekmadienio vakarą per INFO TV.