Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.
„Valdžia turi dirbti žmonių labui, o valstybės biudžetas – atitikti jų poreikius, spręsti struktūrines valstybės problemas, didinti valstybės saugumą ir gerovę. Biudžeto sudarymo metu valdančioji dauguma neišnaudojo visų galimybių geriau atliepti valstybės ir gyventojų poreikius. Tiesa, dalį kritikos Vyriausybė išgirdo ir biudžetą patobulino. Palankiai vertinu, kad biudžete numatyta galimybė kitais metais atsiradus sąlygoms padidinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms. Taip pat, nors ir vienkartiniu sprendiniu, biudžeto proceso finiše Vyriausybė padidino finansavimą šalies keliams. Labai nedaug buvo padidintas ir vaikų neformaliojo ugdymo finansavimas. Tačiau apskritai dėmesys vaikus auginančioms šeimoms liko per mažas“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas teigiamai vertina, kad planuojant valstybių ir savivaldybių išlaidas buvo laikytasi fiskalinės drausmės ir 2024 m. biudžeto deficito planas neviršija 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus, o valdžios sektoriaus skola – 39,9 proc. Tačiau pajamų srityje paskutinysis šios valdančiosios daugumos ir Vyriausybės suplanuotas biudžetas, deja, neatliepia sukeltų lūkesčių, kad bus sugeneruotos reikšmingos ir tvarios naujos biudžeto pajamos ateičiai.
Nors Lietuvos keliams papildomai numatytas didesnis finansavimas, o bendras šios srities finansavimas – apie 873 mln. eurų, tačiau kelių atnaujinimo ir priežiūros klausimas iš esmės taip ir liko neišspręstas. Prezidentas inicijuos naujus teisėkūros pasiūlymus kelių finansavimo situacijai pakeisti.
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kitais metais viršys 2 mlrd. eurų ir sudarys apie 2,75 proc. nuo BVP. Šalies vadovas pažymi, kad visi biudžetu suprogramuoti gynybos reikmėms numatyti finansiniai instrumentai turi būti maksimaliai panaudoti. Siektina, kad 2024 m., esant viršplaninėms lėšoms pagal Mastrichto kriterijų, gynybai būtų išleista ne mažiau kaip 3 proc. BVP.
„Žmonių pajamų didinimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio sisteminis ir reguliarus kėlimas po 2019 m. buvo ir išlieka vienu svarbiausių prioritetų. Ko biudžete pritrūko – tai nuosekliai įvykdyto įsipareigojimo kelti mokytojų algas ir politinių partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos, Vyriausybės programos laikymosi. Visas rizikas neįvykdyti pažadų mokytojams Vyriausybė nukėlė į 2024 metus.
Atidžiai seksime šalies ekonomines prognozes ir priminsime Vyriausybei mokytojams duotus pažadus. Jau po pirmojo kitų metų ketvirčio kviesime perskaičiuoti mokytojams pažadėtą 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio rodiklį ir reikalausime atsakingai įvertinus situaciją įsipareigojimus įvykdyti. Pedagogai negali prarasti pasitikėjimo valstybe. Būtina užtikrinti, kad švietimas taptų ne deklaruojama, o tikra prioritetine valstybės politikos sritimi“, – teigė Prezidentas, pabrėždamas, jog Vyriausybės pažadai mokytojams nebus pamiršti.
Biudžete numatytas minimalios mėnesinės algos didinimas 10 proc. (nuo 840 iki 924 eurų) bei 20 proc. neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas (nuo 625 iki 747 eurų) mažiausias pajamas gaunantiems reikš papildomą 75 eurų pajamų augimą. Beveik 697 mln. eurų numatyti viešojo sektoriaus mokytojų, dėstytojų, kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių pareigūnų, socialinių darbuotojų, teisėjų, kitų pareigūnų atlyginimams didinti.
„Tokio pensijų augimo, koks buvo Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus, šalyje nebuvo nuo 2007–2008 metų. Tvirtais žingsniais visi kartu priartėjome prie išsikelto tikslo – 50 proc. vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykio. Labai svarbu, kad pensijų augimas yra tvarus, paremtas nuolatiniais ekonomikos resursais“, – akcentavo šalies vadovas, primindamas, kad 2019 ir 2021 metais, be reguliaraus indeksavimo, taip pat du kartus buvo pakeisti įstatymai tam, kad spartesnio pensijų augimo modelis įsitvirtintų.
Senatvės pensijos didės daugiau nei 12 procentų. Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus, turintiems būtinąjį stažą ji didės 70 eurų iki 644 eurų. Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, didės apie tris eurus – iki 38,23 euro.
Prezidentas taip pat pasirašė Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis skatinamos modernios investicijos, ypač aktualios Lietuvos apdirbamosios gamybos ir kitoms industrijoms, siekiančioms konkurencingumo globaliu mastu.
