Gruodžio 12 d. Seimas priėmė Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo kitų metų kovo 1-osios įpareigoti nuolatos iškelti Lietuvos istorinę vėliavą pasienio kontrolės punktuose.
Ji turės būti nuolat iškelta tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.
„Lietuvos istorinė vėliava yra viena seniausių Europoje ir tokiu būdu pas mus atvykstantys svečiai įsitikintų ir galėtų pamatyti, kad Lietuvos valstybingumas siekia beveik tūkstantmetį. Mūsų valstybė mena ilgaamžę istoriją ir tai būtų, sakykim, netgi tam tikras atsakas į Rusijos pasienio punktuose iškeltas didžiąsias Rusijos vėliavas arba plintančiam litvinizmui iš Baltarusijos pusės“, − pristatymo metu yra sakęs šio pasiūlymo rengėjas Seimo narys Andrius Kupčinskas.
Be to, pagal įstatymo pakeitimus, istorinė vėliava liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną – bus keliama prie, virš ar ant visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų.
Įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava gali būti iškeliama prie, virš ar ant gyvenamųjų namų gyventojų iniciatyva. Tokiu būdu istorinės vėliavos naudojimas prie gyvenamųjų namų bus reglamentuotas įstatymu.
Už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3017(2) balsavo 116 Seimo narių, susilaikė 4 parlamentarai.
Seimas taip pat priėmė Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta įtvirtinti išimtį ir neįpareigoti kelti Lietuvos valstybės vėliavos valstybės švenčių dienomis prie gyvenamųjų namų, kuriuose nėra nuolat gyvenama.
Iki šiol įstatymas prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, įpareigojo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą valstybės švenčių dienomis. Šiuos pakeitimus (projektas Nr. XIVP-700(3) parėmė 115 Seimo narių, prieš buvo 1, susilaikė 3 parlamentarai.
Čia – teisingas Seimo nutarimas. Sveikinu. Norėčiau, kad alkas.lt pateiktų balsavusių “už ar prieš” arba susilaikiusių seimūnų pavardes.
Šiuometinės Lietuvos valstybės vėliava -Trispalvė- yra pagrindinė valstybingumo vėliava. Raudona su Vyčiu vėliava kaipo istorinė garbinga valstybės vėliava negali užgožti Trispalvės.Tad, prie valstybės visų institucijų ir ypatingų iškilmių metu svarbiausią vietą turėtų užimti Trispalvė ir greta jos – Istorinė Lietuvos vėliava.
Tai, kad čia, regis Lietuvos priklausomybės Lenkijos karalystei laikų vėliava. Iki Krėvos unijos kaip galima spręsti iš to fakto, kad dar Žalgirio mūšyje Vytauto vadovaujama Lietuvos kariuomenė dalyvavo su Gedimino stulpų vėliavomis, be to, iš tai, kad Lietuvos simboliams iš mitinių laikų yra būdingas trišakiškumas, vėliavoms – trispalviškumas, tridališkumas. Tas yra būdinga ir Latvijos, žiemgalių vėliavoms. Beje, kaip stilizuotu trišakišku Lietuvos simboliu derėtų laikyti ir dabar dvigubo kryžiaus ženklu vadinamą simbolį, kurio kilmė yra daugiau kaip žemės, teritorijos žymėjimo ženklo, t.y. kaip nuosavybės instituto paskirties ženklo.
Tokiu atveju manytina, kad vėliava su raiteliu yra LDK darinio laikų, t.y. ne Lietuvos kaip Mindaugo karalystės – suvereno, o kaip Lenkijos karinio tarno – LDK vėliava.
Tad LDK vėliavą, kaip ne suvereno, nedera kelti į valstybinį rangą, ji keistina į vėliavą su Gedimino stulpais.