Lapkričio 30 d. Kaune vyko konferencija tema „Daiktų taisytojas/perdarytojas – praeities šešėlis ar ateities profesija?“.

Tai „Gift(ed)“ platformos baigiamoji konferencija. Šios platformos (platformgifted.eu) pagrindinis tikslas – suburti žmones, kurie jau aktyviai dalyvauja perdirbimo (upcycling) procese bei tuos, kurie domisi žiedine ekonomika, ypatingą dėmesį skiriant praėjusių metų meno specialybių studentams.

Į konferenciją susirinko daug pranešėjų, kurie prisideda prie žiedinės ekonomikos ir daiktų perdarymo/perdirbimo procesų Lietuvoje:

Aplinkos apsaugos ministerijos atliekų politikos grupės vyr. žinovė Virginija Vingrienė, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo tarnybos gamybinio proceso tarnybos vadovė Jolita Šalkauskienė, tvaraus verslo – UAB Refurbas įmonės atstovė Aušra Plaušinaitienė, Kolpingo Kolegijos atstovė prof. dr. Daiva Beržinskienė – Juozainienė bei tvarios meno srities atstovė Vida Strasevičiūtė.

Šiuo metu dirbanti su „Barker Textiles“ įkurtu prekių ženklu „Nareco“.

Galbūt atsakymas – ateities profesija?

Konferenciją pradėjo projekto vadovas, VšĮ „Darnaus vystymo projektai“ direktorius Žydrūnas Šipka.

Pristatęs platformos tikslą, privalumus ir naudą, kvietė visus renginio dalyvius bendromis pastangomis surasti kelią, kaip daiktų taisymas/perdarymas gali tapti ateities profesija.

Po Ž. Šipkos savo mintis ir patirtį pristatė pirminio sumanymo autorė – Airijoje gyvenanti Lietuvė Rasa Visockienė, kuri su renginio dalyviais bendravo nuotoliniu būdu.

Savo pristatymo metu Rasa dalinosi geraisiais Airijos žiedinės ekonomikos pavyzdžiais, jų teikiama nauda bei kvietė atsižvelgti į jau patikrintas praktikas ir, galbūt, pasinaudoti pavyzdžiais Lietuvoje.

Pavyzdžiais, kurie ne tik tonomis sumažina kenksmingų medžiagų patekimą į gamtą, bet ir sukuria papildomas darbo vietas žmonėms ar reikšmingai prisideda prie šalies ekonomikos augimo.

Po Ž. Šipkos ir R. Visockienės – platformos „Gift(ed“) bendraįkūrėjų, pranešimus pristatė ir kompetetingi konferencijos dalyviai, iš kurių pirmoji – Aplinkos apsaugos ministerijos atliekų grupės vyr. žinovė Virginija Vingrienė.

V. Vingrienė savo pranešimu metu akcentavo Aplinkos apsaugos ministerijos žadamą finansinę paramą pakartotiniam daiktų naudojimui, dalijimuisi naudotais daiktais, jų remontui ir perkūrimui bei pabrėžė, kokia strategija ir teisės aktais ji galėtų būti pagrįsta.

Šis Aplinkos ministerijos atstovės pranešimas ir ryžtas reikšmingai prisidėti prie žiedinės ekonomikos progreso Lietuvoje yra daug žadantis.

Kaip teigė pati pranešėja, „Žiedinės ekonomikos sėkmės pavyzdžiai Lietuvoje vykdant pakartotinai naudojamų daiktų prekybą ir mainus, atnaujinant, suremontuojant, perkuriant juos ar perdirbant juos į antrines žaliavas, įrodo, kad tvarių rezultatų link sėkmingai einama vediniems sumanymo ir įžvelgus galimybę“.

Tad suteikus finansinę paramą ar valstybės pagalbą postūmis žiedinės ekonomikos progreso link tik sustiprės.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro atstovė Jolita Šalkauskienė pasisakydama iškėlė daug klausimų ir  pabrėžė, kad yra daugybė teisės aktų bei kitų reikalavimų, kurie neleidžia laisvai eksploatuoti išmesto ir „nebereikalingo“ daikto.

Tam, kad naudotą daiktą būtų galima perdirbti, reikia atitikti daugybę reikalavimų.

J. Šalkauskienė auditorijai uždavė klausimą, kuris pasako viską apie šią situaciją „Kur yra riba tarp naudoto daikto ir atliekos?“.

Tai, anot pranešėjos, nusprendus, būtų palengvintas kelias į naudotų daiktų perdarymą.

Trečioji pranešėja, prof. dr. Daiva Beržinskienė-Juozainienė pristatė žiedinės ekonomikos naujienas bei daiktų perdarymo ir perdirbimo svarbą švietimo sistemos kontekste.

Kolpingo Kolegija, kurią atstovauja pranešėja, yra bene vienintelė Lietuvoje aukštoji mokymo įstaiga, vykdanti išskirtines studijų programas Ekoturizmo bei Tvaraus verslo vadybos, kuriose jau dėstomi žiedinės ekonomikos ir tvaraus verslo dalykai.

Po trumpos kavos pertraukos, konferenciją pratęsė tvaraus verslo – UAB IT Max, valdanti prekinį ženklą „Refurbas“ įmonės atstovė Aušra Plaušinaitienė.

A. Plaušinaitienės atstovaujama įmonė specializuojasi naudotos ir/ar senos kompiuterinės technikos taisymu bei pardavimu ir tuo sėkmingai verčiasi jau daugiau nei 13 metų.

Kalbant tik apie kompiuterinės technikos prikėlimą antriniam naudojimui, pranešėja teigė, jog didžiausios problemos, dėl kurių didėja šių atliekų, yra prastėjanti gaminamos įrangos kokybė ir valstybinių institucijų požiūris į naudotą įrangą.

Tam, kad šių problemų būtų išvengta, A. Plaušinaitienė skatino įsigyti kokybiškus, aukštesnės klasės įrenginius, o sugedusius – taisyti, nes tokios atliekos nėra lengvai perdirbamos ir daro didelę žalą aplinkai.

Paskutinioji pranešėja buvo tvaraus bei sėkmingo individualaus verslo atstovė, menininkė, drabužių dizainerė Vida Strasevičiūtė, drabužius kurianti iš tekstilės pramonės gamybos atliekų.

Vida šiuo metu kartu su UAB „Barker Textiles“ vysto prekių ženklą „Nareco“.

Čia drabužiai ir namų tekstilė gaminami iš audinių atraižų ir perdirbtų verpalų.

Vidos kūrybos kelio pradžia buvo paremta jos pačios gyvenimo būdu ir požiūriu, bei, kaip sako dizainerė: „Upcycling‘as, žiūrint nuo vaikystės, yra mano gyvenimo būdas.

Visada buvo įdomu kurti iš to, kas dėl įvairiausių priežasčių netenka vertės ir ją savo rankų darbu prikelti. Tai yra sumanymas ir vertybės, pagal kurias noriu dirbti“.

Pranešimo metu V. Strasevičiūtė tai įrodė pademonstruodama savo sukurtus rinkinius, apdovanojimų sulaukusius darbus ir kitus laimėjimus, pasiektus tik perdirbimo srityje.

O dabartinis aukščiausias taškas – limituoto leidimo tvariais principais kurtų drabužių linijos pardavimas.

Kelias, kad daiktų taisymas/perdarymas taptų ateities profesija.

Po visų pranešimų, konferencijos dalyviai, tarp kurių buvo įvairių miestų ir rajonų savivaldybių atstovai, atliekų tvarkymo centrų atstovai, švietimo įstaigų atstovai ir kt., buvo suskirstyti į mažesnes grupes, kurios, padedamos moderatorių, dalyvavo trijose diskusijose.

Diskusijos vyko svarbiomis temomis, kurios apėmė žiedinės ekonomikos temų integracijos į švietimą galimybes, galimą bendradarbiavimą tarp aukščiausių valstybės ir miestų institucijų bei reikalingos/įmanomos finansinės paramos galimybes.

Po valandą trukusių diskusijų buvo suformuluotos reikšmingos ir ateities veiklos kryptis nurodančios išvados, kurios kartu yra ir vizija, kaip toliau skatinti žiedinės ekonomikos propagavimą Lietuvoje:

Būtina kelti mokymo programos, kuri apimtų žiedinės ekonomikos propagavimą, atsiradimo klausimą mokymo įstaigose (pagrindinės mokyklos, gimnazijos, aukštosios mokyklos, profesinės mokyklos ir kt.);

Būtina ir naudinga įvesti į mokymų programas laisvai pasirenkamus praktinius dalykus, pavyzdžiui, baldų bei daiktų taisymas, perdarymas, atnaujinimas;

Švietimo sistemoje tikslinga žiedinės ekonomikos srityje suteikti galimybę naudoti savanoriškos veiklos valandas, kurios yra mokymo programų dalis;

Būtina didinti informuotumą žiedinės ekonomikos tema ne tik tarp mokinių ir studentų, bet ir tarp jų šeimų narių.

Miestų ir rajonų savivaldybės – vienas svarbiausių galimų žaliosios ekonomikos vystytojų, todėl būtina įtraukti jas į šį sumanymą: žinių viešinimas atskiruose regionuose, aprūpinimas infrastruktūra ir/ar inventoriumi, finansinės paskatos tvariam verslui ir kt.;

Būtina finansavimo, skirto žiedinei ekonomikai vystyti, restruktūrizacija visais lygmenimis: ES parama, Lietuvos Respublikos institucijų parama bei mokestinės nuolaidos, savivaldybių finansinė parama, privataus verslo indėlis.

Apibendrinant konferenciją, galima teigti, kad, dėl į ją susirinkusių kompetetingų dalyvių ir pranešėjų, buvo suformuluoti tolimesni žingsniai, kaip sumanyti teigiamą žiedinės ekonomikos progresą Lietuvoje.

Kartu su LR institucijomis, savivaldybėmis bei kitomis suinteresuotomis įstaigomis bei fiziniais asmenimis, „Gift(ed)“ platformos komanda dės visas pastangas, kad pradėtas darbas būtų tęsiamas.

Prie nemokamos platformos kiekvienas gali jungtis interneto adresu čia.

Prie platformos tobulinimo prisidėjo testuotojų grupės iš Lietuvos, Latvijos ir Italijos. Lietuvoje platformą testavo Kauno technologijų mokymo centro moksleiviai.

Projektas „Gift(ed)“ finansuojamas iš Europos sąjungos formos Erasmus+ programos. Projekto numeris 2021-1-LT01-KA220-VET-000029739.