Garsios Lietuvos didikų giminės atstovas Konstantinas Radvila gimė 1873 m. spalio 3 d. Taujėnuose (Vilkmergės apskritis).
Radvilų Nesvyžiaus-Olykos linijos Šidloveco-Polonečkos šakos palikuonio, herbo „Trimitai“ (lenkiškai „Trąby“) turėtojo, pilnas vardas buvo Konstantinas Mikalojus Motiejus Cezaris Stanislovas Marijonas Liudvikas Radvila, tačiau dokumentuose jis dažniausiai pasirašinėdavo Konstantu Radzivillu.
Mokėsi Rygos realinėje mokykloje, ten pat baigė ir politechnikos institutą, vėliau studijavo miškininkystę Vokietijoje.
1904 m. mirus tėvui – kunigaikščiui Karoliui Vilhelmui Radvilai – grįžo į Taujėnus.
Buvo aistringas medžiotojas, garsėjo ekscentrišku, kartais griežtu ir net žiauriu elgesiu, didele fizine jėga, mėgo prabangą.
Taujėnų dvare dažnai lankydavosi svečiai iš Lenkijos, Prancūzijos, Anglijos, vykdavo prašmatnios puotos.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais vykdyta Žemės reforma skaudžiai palietė 7854 dešimtines (daugiau kaip 8 tūkst. ha) žemės valdžiusį K. Radvilą.
Didelė dalis jo valdytų žemių buvo nusavinta, paliktas tik dvaro centras ir 80 ha žemės.
Mėgęs prabangą, nesugebėjęs tinkamai vesti ūkio išlaidusis kunigaikštis Žemės ūkio bankui įsiskolino didelę sumą ir 1940 m. Taujėnų dvaras buvo parduotas varžytinėse.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, K. Radvila buvo suimtas NKVD, kaltintas dalyvavimu kuriant Lietuvos kariuomenę, materialinės pagalbos teikimu besikuriančios Lietuvos vyriausybei, „darbininkų ir neturtingų valstiečių eksploatavimu“.
Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1941 m. kovo 1 d. nutarimu kunigaikštis K. Radvila „kaip socialiai pavojingas elementas“ 5 metams ištremtas į Uzbekijos SSR. Apie 1945 m. mirė, tiksli mirties data ir mirties aplinkybės nežinomos.
Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje rodomi Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugomi dokumentai ir nuotraukos.
Už leidimą eksponuoti saugomas nuotraukas dėkojame Kėdainių krašto muziejui ir Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui.
Parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.
