Jei darbas kelia dažną nuovargį, o atliekant kasdienes užduotis nuolat kankina abejonės, gali būti, kad jus kankina perdegimas. Brangiai jis kainuoja ne tik emociškai, bet ir finansiškai. Skaičiuojama, kad kasmet dėl perdegusių darbuotojų pasaulio ekonomika netenka apie 115–170 mlrd. eurų. Specialistai pabrėžia, kad stebuklingo vaisto nėra – svarbiausias čia darbo bei laisvalaikio balansas.

Didelės pastangos veda prie skaudžių pasekmių

Perdegimas šiuolaikiniame pasaulyje ištinka vis daugiau žmonių. Tyrimai rodo, kad išsivysčiusiose šalyse nuo jo kenčia keturi iš dešimties darbingo amžiaus žmonių. Specialistai išskiria tris esminius perdegimo požymius. Visų pirma, žmogus jaučiasi visiškai nebeturintis emocinių resursų. Jis taip pat savotiškai praranda savo moralines vertybes – ima negatyviai, nejautriai bendrauti su kolegomis ir aplinkiniais. Galų gale, visiškai dingsta bet koks pasitenkinimas savo pasiekimais.

Psichologė Ieva Aukštuolytė sako, kad perdegusio žmogaus produktyvumas reikšmingai sumažėja. Jis netgi praranda bet kokį pasitikėjimo savimi jausmą, ima manyti, kad nieko nesugeba.

„Perdegimo sindromas yra entuziastų liga. Labai dažnai į perdegimą veda noras stengtis ir dirbti geriau nei kiti. Tad tiems, kurie turi polinkį eiti, daryti, veikti, organizuoti ir užsiimti papildomomis veiklomis gali būti itin sudėtinga sustoti, nes būtent dėl tų pastangų jie ir jaučiasi svarbūs. Sustojus, neatliepus to vidinio poreikio, asmuo gali pasijausti menkesnis, mažiau vertingas ar mažiau svarbus“, – dėsto ji.

Statistika kelia nerimą. Nenuostabu, kad ir viešojoje erdvėje diskusijų apie perdegimą vis daugėja. Apie tai, kad žmogui būtinas balansas tarp darbo ir laisvalaikio, kalba ne tik žmogiškųjų išteklių specialistai, bet ir patys darbuotojai. Kaip sako draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė, balansas būtinas siekiant gyvenimo kokybės, geresnės sveikatos ir didesnio asmeninio laimėjimo.

„Vis daugiau bendrovių kuria lankstesnes darbo laiko sistemas, skatina nuotolinį darbą ir kitus būdus, padedančius darbuotojams efektyviau subalansuoti savo darbą ir asmeninį gyvenimą. Visgi dar yra daug darbo vietų ir situacijų, kuriose darbo ir laisvalaikio pusiausvyra gali būti iššūkiu. Nors tema tampa vis populiaresnė, mums dar reikia tobulinti supratimą apie šią problemą ir ieškoti efektyvių jos sprendimo būdų. Tą mes nuolat ir darome savo bendrovėje“, – teigia ji.

Būtinas darbdavių įsitraukimas

Perdegimas, kaip ir kitos psichologinės problemos, mus gali užklupti visiškai nepasiruošusius. Vienintelis būdas jo išvengti – tai prevencija. Specialistai ragina žmones laikytis tam tikros emocinės higienos. Visų pirma, paisyti sutartų darbo valandų, o po jo skirti laiko sau, malonioms veikloms, atsipalaidavimui, bendravimui su maloniais žmonėmis.

Jeigu jau taip nutiko, kad perdegimo išvengti nepavyko, I. Aukštuolytė ragina paprasčiausiai leisti sau pailsėti, nekritikuoti, nepeikti ir neengti savęs už tai, kas nutiko.

„Labai svarbu nebijoti ir paprašyti pagalbos, laiku kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Dažnai žmonės vengia tai daryti traktuodami tai kaip silpnybę, kai tuo tarpu į pagalbos prašymą kaip tik galime pasižiūrėti kaip į brandų elgesį, rodantį, jog žmogus rūpinasi savimi, stengiasi investuoti į savo emocinę gerovę, nelikti vienas su savo sunkumais“, – sako psichologė.

Savo ruožtu J. Krikščiūnė atkreipia dėmesį, kad darbuotojų apsauga nuo perdegimo ir darbo bei laisvalaikio balansu rūpintis turėtų ne vien jie patys. Darbdaviai taip pat turi atsakomybę savo komandos nariams kalbėti apie poilsio reikšmę jų emocinei sveikatai.

„Turime kurti tokią įmonės kultūrą, kurioje būtų svarbus gerovės aspektas, o darbuotojai nebijotų pabrėžti savo poreikio pailsėti. Viskas prasideda nuo vadovų. Jeigu jie rūpinasi savo poilsiu, tai bus geras pavyzdys. Taip pat būtina skatinti darbuotojus planuoti savo atostogas ir poilsio laiką. Vertinga priemonė gali būti ir darbuotojų apklausos, kurios padeda nustatyti, kokie veiksniai daro įtaką jų stresui, darbo krūviui ir poilsio poreikiui. Šie duomenys padeda priimti sprendimus dėl darbuotojų gerovės“, – vardina ji.

Anot jos, darbo ir laisvalaikio balanso užtikrinimas jau tapo vienu iš bendrovės prioritetų. Poilsis neatsiejamas nuo darbo rezultatų, nes tik pailsėjęs žmogus gali būti produktyviausia ir efektyviausia savo versija.