Jau nuo kitų metų vasario 17 dienos Lietuvoje įsigalios Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų aktas, kuris užtikrins saugesnes skaitmeninių paslaugų teikimo ir reguliavimo procedūras tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje. Dėl to naudą pajus ir verslas, ir vartotojai.
Šiuo Europos Sąjungos teisės aktu nustatyti nauji reikalavimai ir įpareigojimai yra įtraukti į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Lietuvos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektą, kuriam šiandien pritarė Vyriausybė.
Įsigaliojus įstatymo projektui, Lietuvos verslui ir piliečiams būtų užtikrinamos saugesnės paslaugos ir turinys internete. Visų pirma numatomos naujos patikrinimo priemonės tarpininkavimo paslaugų teikėjams, t. y. interneto platformoms, paieškos sistemoms, prieglobos, podėliavimo paslaugų teikėjams. Šios priemonės apimtų vidaus skundų nagrinėjimo sistemos įdiegimą, privalomą motyvų paaiškinimą užblokavus turinį, skaidrumo ataskaitas, pranešimus ir veiksmus dėl neteisėto turinio šalinimo.
Teisės akto nuostatos taip pat prisidėtų mažinant grėsmes visuomenei, pilietiniam diskursui, demokratiniams procesams, kurias gali kelti dezinformacijos ar kito neteisėto turinio sklaida. Tai turėtų teigiamą poveikį žodžio laisvei, mažintų diskriminaciją, užtikrintų asmens privatumą ir duomenų apsaugą.
Įstatymo projektas užtikrintų ir saugesnę elektroninę prekybą, kadangi elektroninėms prekyvietėms būtų keliamas naujas prekiautojų atsekamumo reikalavimas – surinkti informaciją iš jų paslaugomis besinaudojančių prekiautojų. Joms taip pat būtų taikoma pareiga sudaryti sąlygas prekiautojams pateikti visus duoemnis apie savo produktus. Be to, elektroninėse prekyvietėse atsitiktine tvarka duomenų bazėse būtų tikrinama, ar prekiautojų siūlomi produktai nėra neteisėti ar pavojingi, o vartotojams būtų pranešama apie parduotus neteisėtus produktus.
Įstatymu būtų užtikrinama ir didesnė asmens duomenų apsauga, o interneto platformoms – nustatytas draudimas paslaugos gavėjams teikti reklamą, naudojant jautrius duomenis.
Įstatymo nuostatos taip pat skirtos ir nepilnamečiams apsaugoti. Įsigaliojus įstatymui, jiems prieinamos interneto platformos turės įdiegti tinkamas ir proporcingas priemones, kuriomis būtų užtikrinamas aukštas nepilnamečių privatumo ir saugumo lygis. Be to, bus draudžiama nepilnamečiams teikti profiliavimu grindžiamą reklamą.
Europos Sąjungos teisės akto nuostatos apribotų ir savavališkus platformų turinio moderavimo sprendimus bei suteiktų papildomų teisių naudotojams imtis veiksmų prieš platformą, kai jų turinys yra nepagrįstai pašalinamas.
Naujasis reguliavimas taip pat suteiktų daugiau galimybių Lietuvos institucijoms užtikrinti didesnę visuomenės apsaugą.
Daugiausiai įgaliojimų siūloma suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai, kuri skiriama atlikti skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas. Ji atstovautų Lietuvai, palaikant ryšius su Europos Komisija, bendradarbiautų su kitų valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais. Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų teisę suteikti patikimo pranešėjo statusą institucijoms, įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.
Vyriausybės patvirtintam Lietuvos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektui dar turi pritarti Seimas.
Jolanta BLAŽYTĖ: Bloga žinia apie Trojos arklį
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/jolanta-blazyte-bloga-zinia-apie-trojos-arkli/
Ką mano specialistai?