Stendas, stovintis Krokuvos gatvės Drakono pievos skvere, skelbia, kad Giedraičių gatvė yra vadinamojo Vilniaus skanseno sudėtinė dalis (1 nuotr.). Ir tikriausiai didžiausia dalis. Taigi tikėtina čia rasti ypač daug įdomių namų ir jų puošybos.
Namas Nr. 7. Visais atžvilgiais paprastos ir įprastinės – jo statybos laikotarpiu – konstrukcijos ir tūrio bei plano namas. Su rizalitu, veranda bei stoglangiais. Vakarų fasade beveik viskas išlikę nepakeista: neliesta veranda, langai ir langinės (2 nuotr.). Stoglangiai tūriniai, vadinamojo rusiškojo stiliaus (inkilo formos) – stačiakampiais fasadėliais ir dvišlaičiais stogeliais. Dešinėje pusėje tikriausiai irgi buvo du, bet, stogą keičiant šiferiu, vienas matyt buvo užklotas. Šiaip fasadas būtų griežtai simetriškas. Štai ir abu dūmtraukiai sėdi simetriškai.
Verandos (3 nuotr.) durys dvivėrės, supaprastintos konstrukcijos (4 nuotr.). Abipus durų veranda dekoratyviai įstiklinta (5 nuotr.), o jos stogo skydo karnizas papuoštas augaliniu ornamentu, pražangiai fragmentuojant dviem elementais (6 nuotr.). Itin panašų (taip pat pražangiai išdėstytą) ornamento motyvą jau matėme Krokuvos g. 30 namo pakraigėje (žr. II šio ciklo dalį, 13 nuotr.).
Kaip kad verandos durys, taip ir langų stiklai bei langinės skaidytos stačiakampiais (7 nuotr.). Įdomesni, Šnipiškėse kol kas dar nematyti, langų sandrikai (8 ir 9 nuotr.). Jie su ažūrinėmis širdutėmis.
Kituose fasaduose viršlangių puošyba neišliko. Šiaurės fasade kitokios išvaizdos langinės (neabejotinai vėlyvesnės, taigi, pakeistos) ir išraiškinga, kontrastiška improvizacija, jas nudažius (10 nuotr.). Šičia ypač ryškus „zebrinis“ atvejis; apie Šnipiškėse būdingą langinių spalvinį kontrastavimą šiame straipsnių cikle jau rašyta. Kad ir kaip būtų, vis dėlto netikėta įdomi improvizacija, nors atsitiktinė, nesisteminė (gyventojo ekspromtas), bet pagražinanti tą toliu apkaltą sieną.
Rytų – kiemo – fasade yra rizalitas iš priebučio ir mezonino (11 nuotr.). Sienos (kaip ir šiaip namo) apkaltos siauromis profiliuotomis dailylentėmis horizontaliai. Langų išdėstymas čia ryškiai asimetrinis, decentralizuotas. Šiaip įdomi rizalito stogo skydo apkala. Tai tikrai rečiau aptinkama pertrauktinė eglutė: skydo viduryje – autonomiškas platus vertikalios apkalos fragmentas.
Pietų fasade apkala jau kitokia, čia paprastasis eglutės variantas (12 nuotr.).
Kuklus apžiūrėtasis namas, bet yra įdomių fragmentų. Būsimiems palyginimams ypač įsiminkime verandos stiklų dekoratyvų fragmentavimą, jo atvejų jau matėme ankstesniuose šio ciklo fragmentuose, ir jų dar bus. Su laiku galėsime juos apžvelgti ir pasigrožėti atskirai. Kai matai vieną, pagalvoji, kad čia kaip ir kitur, o kai sugretini, pasimato skirtumai. Čia kaip su, tarkim, kokia rase ar žemyno regiono tautomis: „A, tadžikas, vietnamietis, mongolas ar singalas – visi jie panašūs“, bet pastatyk greta: tai kad jie skirtingi, net labai ar viskuo. Tarnaudamas kariuomenėje, pastebėjau trijų išvaizdos tipų bei charakterio tadžikų, ir armėnų, tarnavome tame pat pulke.
Aleksandro Stabrausko 2015 m. nuotraukos. Papildyta 2023 m. (1–3 ir 7 nuotr.).
Projektas Svarbiausi tautinės tapatybės dėmenys – kalba ir etninė kultūra, 3 tūkst.