Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje. Penktadienio sesijoje Europos vadovai aptarė migracijos, ekonomikos, ES užsienio politikos klausimus, taip pat įvyko euro zonos viršūnių susitikimas.
Šalies vadovas savo pasisakyme akcentavo, kad ES teisinių priemonių ir įrankių migracijos iššūkiams spręsti poreikis išlieka. Prezidentas pabrėžė, kad ne tik migracinis spaudimas Viduržemio jūros šalyse, bet ir situacija prie ES rytinių sienų reikalauja ryžtingų veiksmų ES lygiu. Lietuvos vadovo teigimu, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ES išorės sienos apsaugai ir darbui su neteisėtos migracijos kilmės šalimis.
„Migrantų instrumentalizacija prie ES rytinių sienų tęsiasi. Jau dveji metai susiduriame su šiuo reiškiniu, kuriam reikia ne tik tinkamo pasirengimo ir operatyvaus atsako, bet ir teisinių priemonių ES lygmeniu“, – kalbėjo Prezidentas.
Europos šalių vadovai aptarė saugumo situaciją Vakarų Balkanuose ir Pietų Kaukaze. Prezidento teigimu, siekiant ilgalaikės taikos ir stabilumo Kaukaze, būtina, kad Armėnija ir Azerbaidžanas sugrįžtų prie derybų stalo. Prezidentas išreiškė paramą EVT Pirmininko Šarlio Mišelio inicijuojamoms deryboms.
Diskusijoje apie ekonomiką Lietuvos vadovas pabrėžė būtinybę ir toliau stiprinti ES konkurencingumą dirbant dviem kryptimis – stiprinant ES vidaus rinką ir plėtojant tarptautines partnerystes. Pasak Prezidento, svarbu skirti dėmesį kuriant verslui draugišką aplinką, mažinti paslaugų sektoriaus fragmentaciją, didinti įmonių prieigą prie finansų.
Euro zonos viršūnių susitikime buvo aptarta ekonominė padėtis, ekonomikos valdysenos peržiūra, fiskalinės politikos koordinavimas ir Europos finansų ir kapitalo rinkų ateitis. Prezidentas pažymėjo, kad itin svarbu Euro grupėje ir toliau glaudžiai koordinuoti fiskalinę ir ekonominę politiką siekiant tvaraus ir įtraukaus ekonomikos augimo. Šalies vadovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos įmonės susiduria su jų veiklos finansavimo iššūkiais, būtina ypatingą dėmesį skirti prieigos prie finansų didinimo klausimui.
nes juk Alkas skelbia: „Migrantų instrumentalizacija“ – kas tai yra?
Pala, mielas Pajūrieti. – Alkui kone kasdien šonus aptalžome. Tačiau čia ne Alkas, o prezidentas savo kalboje šį žodį pavartojo. Įrašęs čia kitą, Alkas galėtų būti apkaltintas JE kalbos iškraipymu (ypač, jei JE kalbos rašytojai kitką galvoje turi!. Beje, ir vyriausybė su Seimu būtent šį žodį vartoja).
Padarykime šįkart pertrauką, leiskime Alkui išsilaižyti Tamstos jam kasdien daromas žaizdas, o mes tuo tarpu prezidento kalbų rašytojus bei redaktorius čia guzais apdovanosime.
Šiaip tai viskas labai paprasta: kai, pvz., žuvį kuo nors įdaro, svetimžodžiautojai sako, jog ji farširuota. Vadinasi, jie įsitikinę, jog jei kas ką pasigavęs jį įrankių prikemša, ar net jį patį kaip įrankį naudoja, dera sakyti, jog jis instrumentalizuotas. Taigi, sėdam ir rašom griežtą įspėjimą prezidentūrai, kad mes to žodžio nei rašte neskaitysime, nei kalboje negirdėsime! Taip, tarsi toje vietoje nieko nebūtų. Tuštuma. Gerai?
Mea culpa 🙂