Artėjantis šaltasis metas daugeliui siejasi su peršalimo ligomis, tad norint nuo jų apsisaugoti puolama ieškoti įvairių imunitetą stiprinančių būdų ir priemonių. Grūdinimasis – vienas iš efektyvių būdų sustiprinti imunitetą ir tapti atsparesniems peršalimo ir virusinėms ligoms. Nuo ko pradėti grūdinti kūną ir kaip tai daryti teisingai, atsako vaistininkė.
„Grūdinimasis yra kūno imuninės sistemos stiprinimas. Užsigrūdinęs organizmas yra atsparesnis peršalimo ligoms bei virusams, todėl tai daryti vertėtų visiems, jei tik leidžia sveikatos būklė. Dažniausiai grūdinamasi šaltu vandeniu. Šaltas, kontrastinis dušas, ledo vonios, maudymasis eketėje sutraukia kraujagyslių sieneles ir aktyvina kraujotaką, o reguliarus maudymasis šaltame vandenyje skatina leukocitų – imuninių ląstelių – gamybą. Yra ir daugiau privalumų – grūdinimasis gerina nuotaiką, nes skatina endorfinų ir dopamino išsiskyrimą smegenyse, mažina patinimą ir raumenų skausmą, greitina medžiagų apykaitą“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.
Pradėti palengva
Pradėti grūdintis reikia, kai žmogus yra ir jaučiasi visiškai sveikas. Jei jaučiami kad ir lengvi peršalimo požymiai ar esate ką tik po ligos, reikėtų palaukti, kol visiškai pasveiksite ir sustiprėsite.
„Pradėti reikia palengva, nuo 60-90 sekundžių, vis didinant laiko intervalą iki 5 minučių maudymosi šaltame vandenyje. Taip pat iš pradžių nereikėtų maudytis pačioje žemiausioje temperatūroje, pakanka nuo malonios ir įprastos 25-34C temperatūros pereiti iki vėsaus vandens, maždaug 15C, o kai ir ši temperatūra taps įprasta, tada jau galima maudytis šaltame vandenyje, kurio temperatūra artima nuliui laipsnių“, – pataria vaistininkė.
Pradėjus grūdintis po šaltu dušu užtenka praustis 2-3 kartus per savaitę, palaipsniui dažninant maudynes, kol tai taps kasdieniu įpročiu.
Nors imtis šios veiklos galima bet kuriuo metų laiku, R. Janulytė sako, kad tikslingiau pradėti stiprinti imuninę sistemą šiltuoju metu laiku – vasarą, vėlyvą pavasarį. Kai oro temperatūra aukštesnė, šaltas dušas bus ne tik malonesnis ir lengviau prisiversti po tokiu lysti, bet ir bus pakankamai laiko sveikam įpročiui susidaryti ir sustiprinti imuninę sistemą iki rudens ar žiemos, kai ir yra didžiausia tikimybė susirgti peršalimo ligomis.
Vaistininkės teigimu, besigrūdinantieji kartais sako, kad kol kūnas pripranta ir išmoksta reaguoti, tol yra normalu ir peršalti, ir pasigauti slogą ar kosulį. Vis tik sloga ar kosulys nėra normalus kūno atsakas į grūdinimąsi. Tai požymiai, kad tikriausiai buvo persistengta – per greitai ir pernelyg drastiškai sumažinta vandens temperatūra, procedūros truko per ilgai arba buvo per dažnos ir kūnas nespėjo prisitaikyti.
„Grūdinimasis yra ne dienų, o mėnesių reikalas, tad nereikėtų stengtis užsigrūdinti greitai ir perlenkti lazdos. Nors teigiamą efektą, tokį kaip pagerėjusi savijauta, nuotaika, padidėjęs darbingumas, galima pajusti vos po kelių dienų ar savaičių pradėjus reguliariai maudytis šaltame vandenyje, tačiau teigiamas poveikis imunitetui pilnai pasireiškia maždaug po 3 mėnesių“, – teigia ji.
Grūdina oras ir saulė
Grūdintis šalčiu nederėtų tiems, kurie jau serga peršalimo ligomis, šalčio dilgėline, taip pat širdies ir kraujagyslių ligomis, lėtine obstrukcine plaučių liga. Šaltis gali organizmo būklę pabloginti ir sukelti ligų komplikacijas.
„Taip pat atsargiau reikėtų vertinti vaikų grūdinimą. Prieš tai darant siūlyčiau pasitarti su šeimos gydytoju, o nusprendus pradėti procedūras – vengti labai žemos temperatūros vandens“, – sako vaistininkė.
Jei žmogus nori grūdintis, bet nenori to daryti maudydamasis šaltame vandenyje – yra kitokių kelių ir būdų, kurie gali būti priimtinesni, o jų poveikis organizmui yra toks pats, kaip grūdinantis šalčiu.
„Vienas iš tokių variantų yra grūdinimasis oru. Tai tikriausiai pats paprasčiausias būdas stiprinti kūną ir imunitetą, kuris puikiai tinka ir vaikams ir tiems, kam grūdintis šalčiu nepatartina. Tam tereikia kasdien bent 30-60 minučių praleisti gryname ore mankštinantis, dirbant sodo darbus, vaikštant“, – aiškina R. Janulytė.
Kūną galima grūdinti ir saule, nes natūrali jos šviesa teigiamai veikia tiek nuotaiką, tiek imunitetą. Taip pat, būnant saulėje odoje gaminasi vitaminas D, kurio trūksta daugeliui Lietuvos gyventojų. Tačiau saulės voniomis derėtų mėgautis saikingai, iki valandos, saulės reikėtų vengti nuo vidurdienio iki 15 valandos, o be SPF apsaugos praleisti jos atokaitoje vaistininkė pataria iki 15 minučių.
