Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Jaunatviška išskirtinumo liga

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2023-09-30 19:43:17
3
Iš dešinės į kairę: Vytautas Radžvilas, Vytautas Sinica, Romualdas Ozolas, Paulius Stonis. „Apskritas stalas“, 2013 m. LRS | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Iš dešinės į kairę: Vytautas Radžvilas, Vytautas Sinica, Romualdas Ozolas, Paulius Stonis. „Apskritas stalas“, 2013 m. LRS | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Žlungant Sovietų Sąjungai, įkandin tautinio atgimimo, Lietuvoje vyko religinis prabudimas. Į komunizmo ištuštintą dvasinę erdvę pretendavo tiek

tradicinės bažnyčios, tiek naujieji religiniai judėjimai, tiek krikščioniški, tiek ir kitokie.

Ryškiausiu krikščionišku judėjimu tapo „Tikėjimo žodis“, kurio vardas virto viso radikalaus šiuolaikinio religingumo ir ištisos istorinės epochos simboliu. 

„Tikėjimo žodis“, užgimęs sekmininkiškoje aplinkoje, suburtas naujatikių, iš pat pradžių reiškėsi kaip ekumeniškas judėjimas, siekęs suvienyti visą krikščioniją po savo apreiškimų vėliava. Tai esą labai paprasta: tereikia atsisakyti visų istorinių tradicijų, iškreipiančių autentišką Evangelijos žinią, ir priimti šią tokią, kaip ją suvokė „Tikėjimo žodis“. Ši bendruomenė giliai išgyveno atradimo džiaugsmą. 

Atradus ką nors naujo ir įdomaus dažnam žmogui atrodo, jog tai – panacėja, kuria būtina pasidalinti su visu pasauliu.

Atrodo, jog visas pasaulis bus išgelbėtas per šį atradimą. O kai pasaulis į tai atsako atsainumu, jaunojo evangelisto entuziazmą keičia nusivylimas, nuoskauda ir galiausiai – pagieža. 

Taip nutiko ir „Tikėjimo žodžiui“. Tradicinės bažnyčios skeptiškai žvelgė į jaunųjų evangelistų užmojį jas visas suvienyti po savu apreiškimu.

Prasidėjo ilgas ir tamsus religinių karų etapas, kai jaunieji radikalai smerkė ir juodino tradicines bažnyčias, o šios atsakydavo tuo pačiu.

Skaudžiausia buvo tai, kad abi pusės viena prieš kitą sudarinėdavo sąjungas su bedieviais, bevelijusiais išgyvendinti iš viešojo gyvenimo bet kokią krikščionybės formą, išeinančią už muziejinio religingumo ribų. 

Kai „Tikėjimo žodis“ skelbdavo, jog Jėzus – atsakymas Lietuvai šiandien, dažna potekstė būdavo, jog tai „Tikėjimo žodis“ – atsakymas Lietuvai. Jėzus pagal „Tikėjimo žodį“. 

Ši epocha praėjo, „Tikėjimo žodis“ subrendo. Vaikišką ekumenizmo sampratą, siekiant nubraukti šimtametę skirtingų bažnyčių raidą ir savitumus, ir paauglišką išskirtinumo kompleksą pakeitė brandus suvokimas, kad kiekvienos tradicijos savitumas puikiai įsikomponuoja į bendrą visumą.

Šiandien ši bendruomenė sugeba atpažinti savus daugybėje skirtingų bažnyčių. Išaugus iš radikalizmo subrendo ir nauja savimonė, galiausiai pakeistas ir vardas. Dabar tai – Evangelinių bažnyčių bendrija. 

Šiandien, stebint kai kuriuos politinius procesus, apima déjà vu įspūdis: kur aš tai mačiau? Tarsi grybai po lietaus dygsta nauji politiniai judėjimai, kurių lyderiai ir adeptai šventai įsitikinę viską padarysią geriau nei ligtoliniai judėjimai.

Vieni iš šių judėjimų svajoja visus sutelkti, ignoruodami ilgametę raidą ir savitumus, kiti – visus nurungti, pildami ant kolegų pamazgas. 

Ne taip seniai visus telktis po savo vėliava kvietė „Drąsos kelias“. Tuometiniai tautininkai dažnai sulaukdavo raginimų, beveik reikalavimų: vienykitės arba išnykite. Nors intelektualinis pasirengimas, švelniai tariant, buvo tikrai ne „Drąsos kelio“ pusėje, ši partija manė turinti kažką tokio, kas kitus tiesiog įpareigoja vienytis aplink ją.

Šiandien ši partija – praeitis. Iškilusi ant momentinių sentimentų jais ir baigė. Tarsi augalas be gilesnių dvasinių, intelektualinių ir idėjinių šaknų. 

Dabar panašiai elgiasi ir galvoja Antano Kandroto-Celofano partiečiai. Mes įkūrėme naują partiją, o jūs, politikos senbuviai, junkitės prie mūsų.

Kokiu pagrindu jungtis? Nejau vien dėl oponavimo dabartinei politinei sistemai? Kur vizija? Ar ji suderinama su senbuvių vizija? Kuo ir ką keisime? 

Priešingas kraštutinumas – Nacionalinio susivienijimo pusėje. Ši partija pasiskolino pavadinimą iš latvių tautininkų, bet yra esminis skirtumas: latvių Nacionalinis susivienijimas gimė iš tikro susivienijimo, susijungus partijoms „Viską Latvijai“, „Tėvynei ir laisvei“, Nepriklausomybės judėjimui. Lietuviškasis Nacionalinis susivienijimas susivienijo tik pats su savimi. 

Šiandien ši partija laiko save išskirtine, kuriai visos kitos turi užleisti vietą. Net ne jungtis su ja, o tiesiog pasitraukti. Nors daugeliu atvejų šios partijos idėjų bazėje atkartojama tai, ką kalbėjo ligtolinės tautinės ir krikščioniškos partijos: prigimtinė šeima, valstybinė kalba, nacionalinis suverenumas. 

Gal tam tikras išskirtinumas – civilizacinis dėmuo, kalbant apie katalikybę kaip apie Vakarų civilizacijos pamatą, nors dar kažin, ar tai – privalumas, ar trūkumas.

Šis akcentas trukdo iki galo suvokti šiuolaikinę Vakarų Europos degradaciją ir ryžtis pasitraukimui iš šio klubo, kol dar Lietuvoje yra, ką nuo jo gelbėti. Neva – kartu apsiginsime arba kartu žūsime.

Vargu, ar tai – viltinga perspektyva. O katalikybės išskyrimas iš visų dvasinių tradicijų dar labiau fragmentuoja pačią lietuvių tautą. 

Tikrasis Nacionalinio susivienijimo išskirtinumas – ne ką jie daro, o kaip jie daro. Čia belieka nukelti kepurę. Ilgametė šviečiamoji veikla, intelektualus žiniasklaidos portalas, veikli jaunimo organizacija, sava leidykla, kurioje leidžiama pasaulinė filosofinė klasika – to bet kuri kita tautinė, krikščioniška ar tiesiog konservatyvi partija gali tik pavydėti.

Nacionalinis susivienijimas tikrai veikia visai kitame politiniame lygyje nei daugelis jo varžovų, rėkaujančių gatvėse. 

Pripažįstant šios partijos privalumus galima tik stebėtis, kaip tokie protingi ir kūrybingi žmonės, užuot tapę vienytojais, kam tikrai turi geresnius duomenis nei Celofanas ar „Drąsos kelias“, arogantiškai atstumia nuo savęs potencialius kolegas.

Vytautą Radžvilą galima suprasti – jis savo akimis matė, kaip žemažiūriai niekšeliai perėmė ir nususino jo steigtą Liberalų sąjungą, tad šiandien uoliai saugo įsivaizduojamą dabartinės partijos grynumą. Bet kas apkartino jaunimo patirtį? 

Belieka manyti, jog jaunosios Nacionalinio susivienijimo kartos išskirtinumo kompleksas kyla iš jaunatviško maksimalizmo.

Kažkada Mindaugas Murza (dabar – Gervaldas) buvo išsikėlęs šūkį: mes arba niekas. Tada jis buvo jaunas karštakošis, kaip dabar Vytautas Sinica. Manė atradęs kažką tokio, ko kitiems trūksta, kad jam pavyks geriau.

Nežinia, kaip M. Gervaldo atveju, bet V. Sinica tikrai gali pasigirti, jog daro kai ką geriau. Klausimas tiktai: dėl ko? 

Norėtųsi tikėtis, kad Nacionalinio susivienijimo komanda dirba dėl kilnesnių idealų nei subjektyvios ambicijos. Kad visa tai – vardan tos Lietuvos.

Tiesiog vienų karti patirtis, o kitų – jaunatviškas maksimalizmas veda į konfrontaciją su tais, kurie galėtų darbuotis vieningose gretose. 

Platus judėjimas, kuriame būtų išsaugotas kiekvienos srovės intelektualinis ir politinis įdirbis, yra įprasta Europos tautinių partijų praktika, nuo prancūzų Nacionalinio sambūrio ir „Alternatyvos Vokietijai“ iki lenkų „Teisės ir teisingumo“ bei latvių Nacionalinio susivienijimo.

Savo sultyse virdamas ir pats intelektualiausias judėjimas anksčiau ar vėliau lieka tiktai sekta. 

Nereikia viltis, kad kada nors susivienys visi, kalbantys apie tautines vertybes. Ir vargu, ar to reikia. Užtektų, jei kartu į rinkimus eitų šviesiausi ir artimiausių vertybių subjektai, kartu išsaugant jų suverenumą įprastuose veiklos baruose. Pagal tokį modelį jau seniai veikia prancūzų golistai.

Svarbus klausimas, kaip turėtų elgtis kiti tautininkai, nacionalistai ir patriotai Nacionalinio susivienijimo atžvilgiu?

Be abejo, remti ir ginti, kai jį puola leftistinė ir globalistinė sistema. Šiuo atveju giminingos partijos turėtų elgtis kaip NATO: kas puola vieną, puola visus.

Bet kai kas nors iš bloko kursto tarpusavio konfliktą, į išpuolius atsakyti teisinga ir būtina. 

Būkime optimistai. V. Radžvilas su savo karčia patirtimi pasens ir pasitrauks. Prie vairo stos V. Sinica su savo karta. Iki tol jie bus jau apsitrynę, daug ką supratę, subrendę.

Išmokę atpažinti ne tik tai, kas skiria, bet ir kas jungia. Iš čia turėtų rastis pagarbesnis ir draugiškesnis požiūris. Tiesą sakant, jaunasis Vytautas jau šiandien su kitų partijų kolegomis kalbasi draugiškiau nei senasis, taigi, duomenis turi. O kad kartais dar papurkštauja, tai – išaugama.

Ilgametis „Tikėjimo žodžio“ vadovas Giedrius Saulytis šiandien – garbus religinis filosofas, mokslų daktaras, brandus publicistas.

V. Sinica viso to pasiekė daug jaunesnis. Tad jei „Tikėjimo žodžio“ kartai prireikė dešimtmečių subręsti, Nacionaliniam susivienijimui gali pakakti ir kelerių metų. To ir palinkėkime.

Sėkmės visuose geruose darbuose, kolegos.

Kai mūsų prireiks – kreipkitės be skrupulų. 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Nacionalinis susivienijimas – Tėvynės sąjungos klonas?
  2. M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  3. M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?
  4. M. Kundrotas. Kas atleistina agitatoriui – gėda politologui
  5. M. Kundrotas. Kas vienija, o kas – skaldo tautines jėgas?
  6. M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai
  7. M. Kundrotas. Dvi motinos, patvoriniai ir maži stalinukai
  8. M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  9. M. Kundrotas. Šalin rankas nuo Nacionalinio susivienijimo
  10. D. Stancikas. Siaurųjų partijų liga
  11. M. Kundrotas. Kai valstybė – tai aš
  12. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  13. M. Kundrotas. Kas užpildys Europą?
  14. M. Kundrotas. Karas: smūgis į nugarą
  15. M. Kundrotas. Zirzliai prieš derglius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. PR says:
    2 metai ago

    Niekas mums neleido ir neleis patiems valdyti, kol visuomenė negrįš į buvusį žmogišką pavidalą, kol neišmoks teisingai susidėlioti prioritetus, kol celofanai iš socialinio dugno negrįš ten, kur visada buvo. Bet koks socialinis darinys turi tikimybę išlikti ir funkcionuoti tik tuo atveju, jei yra puoselėjama tokia tvarka: ideologija – iš jos atsiradusi etika – įstatymai, palaikantys etikos vykdymą. Ką dabar matome? ,,Politikus”, iš popierėlio skaitančius savo surikiuotų įstatymų sąrašus, tuo ir baigiasi jų politika. Tokių absoliuti dauguma.
    Teisinga ideologija yra ta, kuri veda į individo ir pasaulio pilnatvę. Materija harmonijoje su Dvasia, kartu, nė vienas ne pirmiau. Iš čia ir gimsta Natūralusis Moralės Dėsnis, į kurį atsižvelgiant ir turi būti sudarinėjama kiekviena ideologija, vedanti į pilnatvę. Filosofija nepajėgi nagrinėti Natūralųjį Moralės Dėsnį, tai gali tik religijos. Žmogus ir pats, be religijos, gali gyventi pagal Natūralųjį Moralės Dėsnį, bet tam jis turi būti apdovanotas pilnaverčiais protu ir ,,—-“. Neturiu ką įrašyti į kabutes, ,,ačiū” Jablonskiui. Dingo žodis, dingo ir visa tema. Kažkuris klasikas, nepamenu tiksliai, dar naudojo du žodžius greta: protas ir razumas.
    Arkivyskupas Vigano, kuris yra žymus kovotojas prieš globalizmą, neseniai pasakė: ,,dieviškosios teisės monarchija yra geriausia įmanoma valdymo forma, nes ji visus – įskaitant patį karalių, kuris yra Kristaus vietininkas laikinuosiuose dalykuose – pajungia transcendentiniam įstatymui, kuriam visi privalo paklusti”.

    Atsakyti
  2. Mikas says:
    2 metai ago

    Kundroto naivumu dėl NS katalikiško išskirtinumo kaip Lietuvos nacionalinės vertybės tik stebėtis belieka. Nejaugi autorius nesuvokia, kad katalikybės išskirtinumas yra ne savas, o lenkybės požymis atneštas Lietuvon. Tad pats katalikiškasis NS judėjimo siekis veikiau yra ėjimas į žečpospolitinį nacionalumą lenkišku katalikišku buvusį ir lietuvybę per šimtus metų sugraužusį iki šaknų. Taigi labai abejotina, kad NS komanda ką nors darytų “vardan tos Lietuvos” himno prasme. Jau vieną panašiai dariusį “vardan tos Lietuvos”, būnant premjeru, – Skvernelį, – jau turime – Lenkija yra jį jau apdovanojusi. Ar ne už tai, kad Lenkijos valstybės TV programos lygia greta su lietuviškomis jau vykdo Lenkijos kaip suvereno paskirtis Lietuvoje. Šis lenkiškojo valstybingumo paskirties vykdymas žiniasklaidoje, kaip ir dera daryti nacionališkai susivienijus, yra finansuojamas iš Lietuvos biudžeto. Štai kas vyksta „vardan tos Lietuvos“. Lietuva bus, kaip savo metu sakė Maskvos Suslovas, bet be lietuvių. Juk veikiant prisidengus katalikybe Lietuva jau beveik buvo likusi be lietuvių. .
    Taigi, ar autoriaus pagiriamasis žodis Sinicai nėra iš tos pačios operos, kaip ir nesenas lietuvių raginimas savo rašiniais pamilti Žečpospolitą.
    Kas dėl pasaulinės filosofinės klasikos knygų leidimo, kaip rimtos NS veiklos, tai tuo rimtumu galima prisidengti, pvz., finansavimo klausimus iš svetur. Taigi, ar rašinys nėra dar vienas autoriaus nacionaliai lenkiškas dantų Lietuvai užkalbėjimas.

    Atsakyti
  3. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    Na, o dabar svetainė galėtų tautai paduoti stebuklingų regėjimų ir kitų malonių.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Automobilis, kelionės
Gamta ir žmogus

GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

2025 06 27
Troleibusas
Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui
  • Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus
  • Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!
  • Ieškote žaislo, kuris lavintų jūsų vaiko kūrybiškumą, motorinius įgūdžius ir loginį mąstymą?

Kiti Straipsniai

Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Gitanas Nausėda

Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

2025 06 26
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Daugiabutis | enmin.lrv.lt nuotr,

Seimas patvirtino NT mokestį

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

2025 06 25
Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trampas spaudžia rankas Hagoje vykusiame NATO susitikime

Hagoje įvyko Zelenskio ir Trampo susitikimas

2025 06 25
Traktoriai

Ūkininkai tęsia protestus prie Seimo

2025 06 25
Sosnovskio barščių naikinimas

Sostinė skelbia karą svetimžemėms rūšimis

2025 06 25
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Alkas.lt koliažas

VLKK Seimui pateikė griežtą išvadą: Negalima ardyti pavardžių darybos sistemos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai