Kai reikėjo sukurti šiai knygai pavadinimą – savo vidinėms varžytuvėms pateikiau du variantus. Pirmasis variantas buvo „Su Mirtim teko žaisti šachmatais“.
Šiuo pavadinimu norėjau palyginti pagrindinio veikėjo labai sudėtingą gyvenimą sunkiai šachmatų partijai, nes gyvenime ir prie šachmatų lentos buvo mirtinai pavojingų priešininkų.
Vėliau šį pavadinimą palikau tik vienai skyriaus „Nematomas frontas“ istorijai. Šios istorijos pagrindas – 1945 metų šachmatų partijos su vadinamu Rainių budeliu Petru Raslanu…
Pačios knygos istorijos man suformavo daugiau reikšmių turintį pavadinimą – „Ar paveldimas pilietiškumo genas?“
Rašydama, lygindama faktus pradėjau pastebėti – kaip per laikmečio išbandymus iš kartos į kartą keliauja vertybės, kurių laikydamasis žmogus sugeba būti istorijos dalyviu, sugeba priešintis nepalankioms istorinėms aplinkybėms.
Mintyse pavadinau šias veikėjo savybes „pilietiškumo genu“.
Atskirose istorijose ėmiau įžvelgti visų dalyvių gyvenimo ir likimo linijų bendrus ryšius, jų, tarsi šachmatų figūrų, išsidėstymą epochos likiminių žaidimų lentoje, jų pastangas būti aktyviais istorinių įvykių dalyviais ir kartu nenusikalsti savo principams, neišduoti savo vertybių sistemos.
Ši dokumentinės publicistikos knyga siekia papasakoti pilietinio pasipriešinimo istorijas. Dokumentiniame pasakojime persipina istoriniai faktai, archyvinė medžiaga, autentiški pasakojimai.
Apjungiamos kelių kartų istorijos. Pereiname praeitį, kad geriau suprastume dabartį.
Atskiri knygos skyriai – „Su mirtim teko žaisti šachmatais“, „Ar paveldimas pilietiškumo genas?“, „Didžiosios ir asmeninės istorijos sankirtos“, „Dokumentinė ir truputį detektyvinė istorija“ – buvo paskelbti Čikagoje leidžiamo „Draugo“ priede „Kultūra“, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus internetinėje svetainėje, Marijampolės Kriaučiūno bibliotekos internetiniuose puslapiuose, XXVII knygos mėgėjų draugijos „Metraštyje“.
Jeigu kas manęs paklaustų – koks, mano manymu, yra šios knygos tikslas, tai atsakyčiau netiesioginiu pasakojimu apie ąžuolus.
Lietuvoje yra toks mokslininkas ir praktikas Juozas Girinas, kuris skiepija paprastus ąžuoliukus senųjų ąžuolų klonais – tų garsiųjų, vardinių, nes jie yra matę daug sukrėtimų ir istorijos dramų, tad yra atsparūs.
Girinas tiems jauniems eiliniams ąžuoliukams įskiepija tų senųjų ąžuolų tvirtybę. Jeigu yra ąžuolų įskiepiai, tai kodėl negalėtų būti ir istorijų įskiepių?…
Knyga gausiai iliustruota. Daug autentiškų dokumentų ir nuotraukų.
Renkant medžiagą teko padirbėti Lietuvos ypatingajame archyve, muziejuje, bibliotekų senų ir retų spaudinių skyriuose, privačiuose archyvuose.
Knygai iliustruoti savo fondų nuotraukas atsiuntė Lietuvos sporto muziejus, Marijampolės kraštotyros muziejus. Galima rasti tikrai išskirtinių dokumentų.
Ši dokumentinės publicistikos knyga skiriama Lietuvių rašytojų ir Žurnalistų sąjungos įkūrimo šimtmečiui.
