Vis sparčiau įsibėgėja Nacionalinės koncertų salės – vieno ambicingiausių ir didžiausių kultūros infrastruktūros projektų Lietuvoje – įgyvendinimas. Kultūros ministras Simonas Kairys ir Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pristatė išgrynintą šio projekto finansavimo modelį, numatytą ženklią reikalingų lėšų sumą artimiausiems esminiams darbams ir tolesnį įgyvendinimo planą.
Kultūros ministerija iš valstybės investicijų programos Nacionalinei koncertų salei numato skirti 22,5 mln. eurų. Tokią pat sumą iš savo biudžeto taip pat planuoja skirti ir Vilniaus miesto savivaldybė. Pridėjus dar dabartiniame etape likusią neišnaudotą lėšų sumą, per artimiausius dvejus metus projekto darbams skirtas finansavimas sieks daugiau kaip 45 mln. eurų.
„Labai džiaugiamės, kad Vilniaus miesto savivaldybė į šį ambicingą projektą žengia nedvejodama, prisidėdama ne tik žodiniu palaikymu, bet ir ypač reikšmingu finansiniu įnašu. Kultūros ministerija savo ruožtu artimiausiu metu teiks Vyriausybei tvirtinti savo siūlymą skirti numatytas lėšas iš valstybės investicijų programos“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Šiuo metu rengiamas akustinis modelis – iki 10 kartų sumažinta pastato replika. Ši technologija naudojama projektuojant aukščiausios klasės koncertų sales. Rengiant pastato akustinį modelį siekiama geriausiai įvertinti statomos salės akustiką. Tai atlikus, projektavimo stadija bus baigta.
„Finalizavus projektavimo darbus, kitas laukiantis žingsnis – tarptautinis rangos konkursas. Planuojama, kad rangos sutartis galėtų būti pasirašyta 2024 m. pavasarį. Statybos darbai numatyti 60 mėnesių terminui, tad Nacionalinės koncertų salės pabaiga planuojama 2030 m. Šis strategiškai visai Lietuvai svarbus meno centras pritrauks aukščiausio lygio muzikos atlikėjus iš viso pasaulio“, – teigia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Kultūros ministerija taip pat įtraukė Nacionalinę koncertų salę į 2021–2030 m. Kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonę „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“. Tai reiškia, kad iki pat projekto įgyvendinimo pabaigos jis išliks Vyriausybės akiratyje kaip vienas prioritetinių objektų. „Kiekvienais metais tuo metu dirbanti Vyriausybė privalės numatyti konkrečią lėšų sumą, reikalingą tolesniems šio objekto statybos ir įrengimo darbams. Tai – dar vienas svertas, leisiantis užtikrinti sėkmingą šio grandiozinio projekto finišą“, – pabrėžia kultūros ministras S. Kairys.
Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė taip pat sutarė steigti naują bendrą įstaigą, kuri bus tiek salės operatorius, tiek rūpinsis turinio veiklomis.
Nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno atvers naujų galimybių Lietuvos orkestrams, muzikantams – jie turės itin geros akustikos sales ir repeticijoms, koncertams. Taip pat ši salė priims ir aukščiausio lygio klasikinės muzikos atlikėjus iš viso pasaulio.
Ir vėl ,,Nacionalinė koncertų salė”, užuot ,,Tautos namai”. Kaip ištisai vengiama žodžio ,,Tauta”,- oj, lietuviai,lietuviai,kas nutiko?
O kas tau sakė, kad lietuviai taip pavadino?
Kadangi pabaiga numatoma ~2030 m., daugelio mūsų, čia besirenkančių, arba nebeliks, arba jau nebeįstengsime ko nors imtis. Tada mažai teliks trukdžių ten apgyvendinti ne tik įvairovę , bet ir toleranciją viskam, kas galutinai sunaikins atmintį apie baltus, jų istoriją, mūsų Tautos paveldo likučius, norą domėtis savo protėvių Tėvyne.
Taip, tai iš Basanavičiaus, Čiurlionio sumanytos lietuvybės gyvavimo Vilniuje, esant Lietuvai laisvai, bet valdžioms “čėdijant ” Vilnių lenkybei, nieko lietuviško, sostiniško jame nedarant, pasiektas šnipštas. Salės ant Tauro kalno nei pavadintos Tautos namais, nei lietuvybės dvasios vieta, kaip buvo jų sumanyta, nebus.
Tai bent valdžiukės Lietuvoje po Sąjūdžio buvo turėtos. Rinkimai čia pat – renkant jas, darytinos kardinalios išvados.