Pro tirštą karo rūką – menki paliaubų kontūrai

Geopolitinė padėtis

Čekijos atstovas prie NATO Jakubas Landovskis pareiškė, jog Ukrainai norint įstoti į NATO, taikos sutartis su Rusija neprivaloma. Tad jei pasibaigus karo veiksmams su Rusija, Ukrainos sienos bus stabilios, šalis galės prisidėti prie Aljanso saugumo.

Nors taikos susitarimas tarp Kijevo ir Maskvos gali būti narystei nebūtinas, tačiau Ukraina turės apsispręsti, kaip turi baigtis šis karas.

„Atviras nestabilumas ir priešiškumas turi baigtis“, – teigia J. Landovskis, – Tačiau galiausiai vienintelė šalis, atsakinga už atsakymą į klausimą, kur turėtų būti siena, yra Ukraina. Niekas iš išorės negali to net komentuoti“.

Jis taip pat pakartojo NATO vadovų nuomonę, kad kitos šalys negali priimti sprendimų už Ukrainą dėl karo su Rusija užbaigimo.

Šypsomės pro ūsą. Tai yra identiškas siūlymas, kurį neseniai žiebė NATO kanceliarijos vadovas Stianas Džensenas (Stianas Jenssenas) pareikšdamas, kad kai kurių Ukrainos teritorijų atsisakymas mainais į narystę NATO yra „galimas sprendimas“.

Dar prieš tai JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Antony Blinken) tarp eilučių užsiminė, jog „galima taikos sąlyga būtų būsimos Ukrainos sienos“.

Mes apie pokario Vokietijos padalijimo variantą rašėme prieš metus, tačiau buvome išvadinti išdavikais, nesuprantančiais, kad karas baigsis Rusijos sutriuškinimu praeitų metų gegužę – birželį.

Čekijos atstovo siūlymas Ukrainai – ne toks tiesmukas, įvyniotas į diplomatinę vatą, tačiau iš esmės kalbama apie tą patį.

Užsimenama apie sienas, jų stabilumą, ir tai, „kur turėtų būti siena“. Vadinasi, siena turėtų būti kažkur ateityje, o tai reiškia nauja, kita ir kitur. Ne ta, kuri buvo prieš Krymo, Donbaso okupaciją ir praėjusių metų invaziją.

Tai subtiliai įpakuotas pasiūlymas laikinai atsisakyti dalies teritorijų.

Kodėl ir vėl siūloma tą daryti?

Dėl labai paprastos priežasties – resursų. Šiuo atveju, greičiausiai, galvojama apie žmogiškuosius resursus, nes pradėjusi (kontr)puolimą, Ukraina patiria nemenkų nuostolių.

Karas iš esmės yra įstrigęs ir nė viena pusė neturi esminio pranašumo. Tiek Kijevas, tiek Maskva ruošiasi dar didesnei mobilizacijai. O tai reiškia, kad žus dar daugiau tūkstančių žmonių.

Padėtis karo istorijoje nėra nauja, tačiau tokiais atvejais kariaujančios pusės ima ieškoti kompromisų, kad nutrauktų masines žudynes be perspektyvos.

Tačiau Vakarų svarstomas variantas yra neadekvatus. Negalima aukoti ar mainyti teritorijų į NATO ir ES narystę ateityje.

Vienintelis logiškas kelias – narystė abiejuose blokuose tuoj pat su esamomis kontroliuojamomis sienomis. Toks ėjimas leistų Ukrainai sustiprėti karine ir ekonomine prasme, o turėdamas NATO skėtį, Kijevas būtų saugus.

Vienintelė raketa į Ukrainos teritoriją reikštų karą su galingiausiu pasaulyje kariniu aljansu.

Perspektyvoje, Ukrainai ir Vakarams tektu dėti kolektyvines pastangas sužlugdyti Putino režimą, o pasikeitus vėjams Maskvoje, atsiimti visas teritorijas, iškrapštyti lauk rusų karius ir išsireikalauti reparacijų už padarytą žalą.

Nors daug ką toks mūsų dėstomas taikos ir žmonių žūčių nutraukimo planas nuvilia, tačiau kitas greitas karo nutraukimo kelias – NATO šalių taikdarių pajėgų dislokacija ir Rusijos karinio jūrų laivyno blokavimas Juodojoje jūroje – iš baimės sutraukia Vakarų lyderiams žarnas ir pakerta kojas.

Tuo tarpu iš Kijevo pasiekia silpni signalai, jog taikos derybos įmanomos po tam tikro pergalės etapo. Žodžiu, pro kruviną miglą, šviečia trapi ir pavojinga taika.

Ką tuo tarpu planuoja Maskva? Maskva, greičiausiai, nesutiks su esamų okupuotų teritorijų „atsiskyrimu“ nuo Ukrainos ir reikalaus viso Donbaso – Lugansko ir Donecko sričių, o kai kurie radikalai toliau svaigs ir apie Odesos sritį bei visą Juodosios jūros pakrantę.

Tad „ateities sienų“ nustatymo klausimas bus labai komplikuotas. Kremlius be jokios abejonės temps derybų gumą, reikalaus sau maksimalios naudos: kuo daugiau užsibrėžtų teritorijų, sankcijų panaikinimo, sušvelninimo, toliau kiršins Europos lyderius, biurokratus, kels sumaištį ir tęs grasinimus.

Be to Kremlius darys viską, kad tų stabilių Ukrainos sienų neatsirastų, veiks per savo Trojos arklius Vengrijoje, Turkijoje, blokuos silpnus ES, NATO ėjimus ir visais būdais kaišios pagalius į Ukrainos integracijos ratus.

Gali būti, jog kolektyviniu sutarimu bus paskelbta sąlyginė taika, kuri iš esmės pakartos situaciją, kuomet po 2014-ųjų Krymo ir dalies Donbaso okupacijos, prasidėjo beprasmiai Minsko suvažiavimai, tačiau susišaudymai fronto linijoje tęsėsi ir toliau.

Tai tereikš laikiną karo pauzę, kurios metu abi pusės stengsis pasistūmėti ant žemės. Tik šiuo atveju Ukraina bus žymiai geresnėje pozicijoje nei 2014-aisiais.

Praregėję NATO ir Vakarų šalių vadovai jau suvokia, kad Ukrainą būtina ne tik apginkluoti, bet ateityje gali tekti ir ginti, nes orda ruošiasi judėti toliau į Vakarus.

O juose jau prasidėjo pasiruošimas dar didesniam karui – užsuktos ginkluotės ir amunicijos gamybos mašinos įsibėgėja.

Paprasta istorinė patirtis ir šalta logika sako, kad kuo daugiau prigaminama ginkluotės, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus panaudota, o ne perdirbta ar išmesta. Deja, tokia realybė, nepriklausomai nuo to, ji mums patinka ar ne.

Lieka tikėtis (viltis – šiandienos politikos manekenų motina), kad Kremliuje įvyks perversmas, valdžią užgrobs racionalesnis imperialistas.

Tačiau net ir jo planai iš esmės liks tie patys. Nepamirškim už nugaros Putinui stovinčio jo lėlininko Si, kuris stengsis sau išpešti daugiausia naudos ir įsitvirtinti ekonomiškai tiek Rusijoje, tiek Europoje.

Kalbant apie Kiniją, norime paminėti Filipinus, kurie prisijungė prie itin griežtų Malaizijos bei Indijos pareiškimų, kuriuose Pekinas kaltinamas, jog pretenduoja į jų teritoriją.

Kinija neseniai paskelbė naują savo nacionalinio žemėlapio versiją, kurioje prisiskyrė sau ginčytinas Pietų Kinijos jūros teritorijas, dėl kurių 2016 m. tarptautinis tribunolas priėmė Manilai palankų sprendimą.

Indija ir Kinija taip pat nesutaria sienų kausimu. Abi šalys siekia savo tikslų – būti Azijos lyderėmis.

Sienos jau dešimtmečius kelia trintį tarp Naujojo Delio ir Pekino, o susipriešinimas regione jau anksčiau buvo peraugęs į karą, kuris 1962 m. baigėsi Kinijos pergale.

Vėliau daugiausiai gyventojų turinčias pasaulio valstybes padalijo neaiškiai apibrėžta de facto siena, vadinama Faktinės kontrolės linija.

Reikšmingi postūmiai

Pranešama, jog šį rytą Maskvą atakavo nežinomas dronas. Nors miesto valdžios institucijos oficialiai paskelbė, kad jis buvo numuštas, plinta vaizdai su pietvakariniame Maskvos pakraštyje degančių dūmų stulpais.

Sustabdyta oro uostų veikla, paskelbtas planas „Kovior“. Pranešama ir apie dronų ataką Rusijos Kursko ir Briansko srityse.

Mums labiau patiktų, jei į Kremlių skristų raketos, tačiau dronai – taip pat neblogai.

Ukrainiečiai tęsia puolimą Melitopolio ir Bachmuto kryptimis. Pranešama apie tai, jog Zaporožės srityje ukrainiečiai pralaužė pirmąją „Surovikino“ liniją.

Trumpai

Baltarusijos diktatorius Lukašenka pareiškė, kad Lenkija ir Baltijos šalys „kelia isteriją“ dėl „Vagner“ samdinių buvimo Baltarusijoje, o raginimus iš šalies teritorijos išvesti „muzikantus“ pavadino „nepagrįstais ir kvailais reikalavimais“.

Maža to, Maskvos lėlė tauzija, jog Lenkijos ir Baltijos šalių vadovybė kaltina Baltarusiją „kažkokiais mitiniais agresyviais ketinimais, kurių niekada nebuvo ir negali būti“. Ir galiausiai kvailys pasakė Maskvos jam įteiktą paruoštuką, jog „Lenkijoje, Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse neturi būti nė vieno užsienio kario, tada galėsime reikšti pretenzijas dėl kitų šalių karių buvimo“.

Šio pareiškimo esmė skirta glušiams tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, kad sąjungininkų pajėgos Lietuvoje būtų įvardijamos, kaip užsienio kariuomenė. NATO kariuomenė nėra nei užsienio, nei ne užsienio kariuomenė. Mes ir esame NATO kariuomenė – NATO nėra nei mūsų, nei užsienio. NATO yra NATO ir mes esame šio aljanso dalis.

Europos Sąjunga ir vėl nepatvirtino aštuntosios 500 mln. eurų dalies, skirtos ginklams Ukrainai pirkti, skyrimo.

„Turiu išreikšti apgailestavimą, kad aštuntoji Europos taikos priemonės dalis vis dar užblokuota. Tikiuosi, kad artimiausiomis savaitėmis mums pavyks atblokuoti. Tačiau tai yra problema, kurios neįmanoma išspręsti“, – sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Džozefas Borelis (Josep Borrell).

Jaučiame rusiško rublio tvaiką, stabdantį europinius milijonus.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas teigia, jog „raginimai vengti bet kokių smūgių teisinėje Rusijos Federacijos teritorijoje atrodo keistai ir vis tiek toliau skatina Rusiją tęsti agresiją.“

JAV ir kitos šalys prašo Ukrainos nenaudoti suteiktos karinės įrangos atakoms Rusijos teritorijoje vykdyti. Nepuldama Rusijos Ukraina šio karo niekuomet nelaimės.

V. Zelenskis pareiškė, jog ateinančiais metais dalyvaus Ukrainos prezidento rinkimuose. Paradoksas, tačiau politiko likimas priklauso nuo ukrainiečių nuotaikų ir tautos santykio į vykstantį karą.

Priminsime, jog garsus aktorius, verslininkas V. Zelenskis laimėjo prezidento rinkimus, nusifilmavęs seriale apie kovotoją su korupcija „Tautos tarnas“. Partija tuo pačiu pavadinimu, įkurta V. Zelenskio laimėjo rinkimus į Aukščiausiąją Radą.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Spausdinti