Sekmadienis, 8 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

Bitkoinas ir eteris

www.alkas.lt
2023-09-01 17:33:00
93
PERŽIŪROS
0
Bitkoinai | unsplash.com, D. Demidko nuotr.

Bitkoinai | unsplash.com, D. Demidko nuotr.

Svarstote, kokie yra bitkoino ir eterio panašumai bei skirtumai? Pateikiame pagrindinius jų skirtumus.

Antra populiariausia skaitmeninė kriptovaliuta po bitkoino (BTC) yra pagrindinė „Ethereum“ tinklo kriptovaliuta – eteris (ETH). Kadangi eteris yra antra svarbiausia kriptovaliuta pagal rinkos kapitalizaciją (angl. market cap), natūralu, jog šios dvi kriptovaliutos yra dažnai lyginamos.

Bitkonas ir eteris yra panašūs: tiek vienas, tiek kitas yra skaitmeninė valiuta, kuria galima prekiauti interneto biržose ir kuri yra laikoma įvairiose kriptovaliutų piniginėse. Tokie žetonai (angl. tokens) yra decentralizuoti, o tai reiškia, kad jų neišduoda ir nereguliuoja jokie centriniai bankai ar kitos institucijos.

Abi kriptovaliutos yra paremtos blokų grandine – paskirstytųjų duomenų technologija (angl. distributed ledger technology). Vis dėlto šios dvi kriptovaliutos turi daug reikšmingų skirtumų. Ieškote saugios kriptovaliutų prekybos platformos, kad galėtumėte investuoti į prekybą nafta? Tada pažiūrėkite į Oil Profit.

Kas iš tiesų yra bitkoinas?

Bitkoinas yra kriptovaliuta arba virtuali valiuta, kurią 2009 m. sukūrė Satoši Nakamoto. Nėra žinoma, ar Satoši buvo pavienis asmuo, ar asmenų grupė. Nepaisant to, ši virtuali valiuta leidžia žmonėms visame pasaulyje vykdyti ir gauti piniginius pervedimus.

Kaip jau minėjome anksčiau, tokie mokėjimai yra šifruoti. Esminė bitkoino savybė yra ta, kad ši kriptovaliuta padeda žmonėms užtikrinti savo tapatybių anonimiškumą siunčiant ir gaunant pinigus.

Žinome, kad už pinigines operacijas, vykdomas per bankus, imamas aptarnavimo mokestis. Pervedimų bitkoinais įkainiai yra itin maži, todėl tai yra patrauklesnė tradicinių elektroninių finansinių operacijų alternatyva. Investavimas į bitkoinus taip pat yra pelninga veiklos galimybė, kurios imtis galite naudodami „Bitcoin Code“.

Kas tiksliai yra eteris?

Eteris (angl. Ethereum) – tai 2015 m. Vitaliko Buterino sukurta kriptovaliuta, kuri siūlo eterio žetonus. Ji veikia taip pat, kaip bitkoinai „Bitcoin“ tinkle.

Žmonės naudoja eterį norėdami kurti ir įdiegti decentralizuotas programas, kurių galinis kodas yra paskirstytas lygiarangių tinkle (angl. peer-to-peer network). Tai skiriasi nuo tradicinių programų, kurių galinis kodas saugomas centralizuotame serveryje.

Žmonės taip pat naudoja eterį norėdami sumokėti už paslaugas, pavyzdžiui, sumokėti mokestį už skaičiavimo galią, reikalingą norint prie blokų grandinės pridėti naują bloką, arba mokesčius už finansines operacijas.

Esminiai bitkoino ir eterio skirtumai

„Bitcoin“ ir „Ethereum“ tinklai yra paremti paskirstytųjų duomenų kriptografijos principais. Jie daug kuo skiriasi.

„Proof of stake“ ir „proof of work“ gavybos principai

Bitkoinams naudojamas konsensuso protokolas, žinomas kaip „proof of work (PoW)“, leidžiantis tinklo mazgams sutarti dėl įrašomos informacijos būsenos ir užkertantis kelią specifinėms tinklo atakoms.

2022 m. rugsėjį „Ethereum“ persiorientavo į „proof of stake (PoS)“ principą – tarpusavyje susijusių patobulinimų seriją, kuri leis padidinti eterio saugumą ir ilgaamžiškumą. Sprendžiant mastelio keitimo (angl. scalability) problemas, kurias žmonės ir toliau aptarinės iki 2023 m., šio perėjimo į „proof of stake“ metu bus atsižvelgta ir į fragmentavimą (angl. sharding).

Tikslai

Tiek bitkoinas, tiek eteris yra skaitmeninės valiutos. Vis dėlto pirminis eterio tikslas yra ne įsitvirtinti kaip alternatyviai monetarinei sistemai, o palengvinti išmaniųjų sutarčių, decentralizuotų programų ir bet kokių kitų įmanomų blokų grandinės sprendimų operacijas bei iš jų uždirbti.

Ateitis

„Ethereum“ ekosistema sparčiai plečiasi dėl populiarėjančių jos decentralizuotų programų tokiose srityse kaip finansai (decentralizuotos finansų programos), menai ir kolekcionavimas (nepakeičiami žetonai arba NFT), žaidimai ir technologijos. Tam, kad pagerintų mastelio keitimą, „Ethereum“ kada nors 2023 m. taip pat įgyvendins fragmentavimą.

Dėl „Taproot“ atnaujinimo, leidžiančio sudaryti išmaniąsias sutartis, pasikeitė ir „Bitcoin“. Kitas tinklo vykdomas projektas yra „Bitcoin Lightning Network“ – antrojo lygmens protokolas, kurio tikslas yra perkelti sandorius už grandinės ribų ir taip paspartinti tinklo veikimą.

Kokie pagrindiniai bitkoino ir eterio pritaikymo skirtumai?

Iš esmės siekiama, kad bitkoinai veiktų kaip mainų priemonė ir vertės saugykla, alternatyva tradicinėms valiutoms. Eteris yra programuojama blokų grandinė, pritaikoma įvairiose srityse – ji tinka decentralizuotiems finansams, išmaniosioms sutartims ir NFT.

Kokie yra bitkoino ir eterio panašumai?

Bitkoinas ir eteris yra daug kuo panašūs. Abejomis skaitmeninėmis valiutomis keičiamasi internetu, abi jos laikomos kriptovaliutų piniginėse. Abi yra decentralizuotos, taigi jų neišduoda ir nereguliuoja joks centrinis bankas ar kita institucija. Taip pat jos abi yra paremtos blokų grandinės technologija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Bitkoinas – naujasis auksas?
  2. Gyventojai ne visada tinkamai informuojami apie galimą investavimo riziką
  3. O. Strikulienė. Graikijos scenarijus gresia ir mums. Kada nors
  4. Aukso spindesys ir skurdas
  5. P. Gylys. Euras, Lietuva ir Jungtinės Europos Valstijos
  6. Z. Čepaitė. Britanijos ekonomika auga. Ar papilnės lietuvių kišenės?
  7. Lietuvos gyventojų finansai: sunkmetis baigėsi, įprotis taupyti pasiliko
  8. Apklausa: 38 proc. Lietuvos gyventojų nežino, kiek moka už bankines paslaugas
  9. Patarimai studentams, kaip sutaupyti atvykus į naują miestą
  10. „Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas
  11. Koronaviruso poveikį savo pajamoms pajuto pusė šalies gyventojų
  12. Bankų dėmesys – mokėjimams Baltarusijos įmonėms
  13. Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
  14. Susidūrusių su finansiniais sukčiais nemažėja
  15. „Luminor“: kaip atpažinti investicinius sukčius?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų
Kultūra

Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų

2026 02 08
Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos
Kalba

Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos. Šių metų sostinės – Rokiškis ir Osioiras

2026 02 08
Laukių ąžuolas
Gamta ir ekologija

Istorinis šansas Lietuvai: nauja tvarka gali atnešti pergalę Laukių ąžuolui

2026 02 08
Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas
Istorija

Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

2026 02 08
Paryžiuje antrą kartą vyks Baltijos šalių kino šventė „CinéBaltique“
Kultūra

Paryžiuje antrą kartą vyks Baltijos šalių kino šventė „CinéBaltique“

2026 02 08
Keptas viščiukas
Lietuvoje

Sotiems savaitgalio pietums – kaip skaniai iškepti viščiuką?

2026 02 07
Itin maži, bet keliantys didelę grėsmę: kuo žmonijai pavojingas nanoplastikas?
Gamta ir ekologija

Itin maži, bet keliantys didelę grėsmę: kuo žmonijai pavojingas nanoplastikas?

2026 02 07
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Vasario 16-oji Kaune: sukaktuvių apdovanojimų iškilmės „Aš – dalis tavęs“ ir renginiai mieste

2026 02 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • TruRed Geopolitics: Kam dirbo Epšteinas ? apie Adomas Mickevičius apie „šiandieninę“ geopolitiką
  • Kęstutis K.Urba apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • Kęstutis K.Urba apie R. Armaitis. Simuliacija, kuri kelia nerimą: kaip greitai Lietuva galėtų tapti karo zona
  • Tai bent kepsnys! apie Sotiems savaitgalio pietums – kaip skaniai iškepti viščiuką?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų
  • Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos. Šių metų sostinės – Rokiškis ir Osioiras
  • Istorinis šansas Lietuvai: nauja tvarka gali atnešti pergalę Laukių ąžuolui
  • Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

Kiti Straipsniai

Baudos, pinigai | vdi.lt

Siūloma griežtinti atsiskaitymus grynaisiais

2026 02 06
Piniginė, pinigai

2026-ieji pareikalaus finansinio raštingumo žinių

2026 02 06
Pinigai

Sukčiams pernai pavyko išvilioti beveik 60 mln. eurų  

2026 02 03
Pinigai

Pinigai ant medžių neauga: kaip šią pamoką išaiškinti vaikui?

2026 01 31
Pinigai

Sukčiai nusitaikė antros pensijų pakopos pinigus: kaip elgtis

2026 01 31
Taupymas

88 proc. lietuvių taupo – kitiems tai daryti sudėtinga

2026 01 24
Banko kortelės

Moksleivių kišenėse monetas keičia kortelės

2026 01 18
Pinigai

Nutraukti pensijų kaupimą ketina beveik kas antras

2026 01 15
Memorandumo pasirašymas

Liuksemburge pasirašyti svarbūs bendradarbiavimo memorandumai

2026 01 13
Pinigai

Nuo prašymo iki įgyvendinimo: kas vyksta su pensijų kaupimo įmokomis

2026 01 07

Skaitytojų nuomonės:

  • TruRed Geopolitics: Kam dirbo Epšteinas ? apie Adomas Mickevičius apie „šiandieninę“ geopolitiką
  • Kęstutis K.Urba apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • Kęstutis K.Urba apie R. Armaitis. Simuliacija, kuri kelia nerimą: kaip greitai Lietuva galėtų tapti karo zona
  • Tai bent kepsnys! apie Sotiems savaitgalio pietums – kaip skaniai iškepti viščiuką?
  • +++ apie R. Armaitis. Simuliacija, kuri kelia nerimą: kaip greitai Lietuva galėtų tapti karo zona
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tautų dienos | Alkas.lt Arūno sartanavičiaus nuotr.

Prasidėjo „Sostinės dienos“ (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai