Ketvirtadienis, 24 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

R. Žepkaitė. Lietuvos rytų sienos klausimas

Regina Žepkaitė, www.alkas.lt
2023-08-25 10:49:26
3
Lietuvos rytų sienos klausimas | leidinio nuotr.

Lietuvos rytų sienos klausimas | leidinio nuotr.

Kalbant apie rytinę Lietuvos sieną, reikia grįžti į XIII a., į Lietuvos valstybės kūrimosi laikus.

Mindaugo laikų valstybės branduolys kūrėsi etninėse lietuvių žemėse ir rytuose siekė Breslaują, Pastovius, Krėvą, apėmė Ašmeną, Lydą, siekė Gardiną. Kad šiose žemėse gyveno lietuviai, patvirtina archeologijos, toponimikos duomenys, ne vien lietuvių istorikų ir kalbininkų tyrinėjimai (A. Vidugirio, S. Klimčiuko, H. Turskos, J. Ochmanskio).

Pridėtame žemėlapyje pažymėta Mindaugo laikų Lietuvos pradinė teritorija, XIII a. apėmusi lietuvių gyvenamas žemes (1 linija).

Jas siekė antrasis Lietuvos ir Lenkijos padalijimas (1793 m.), kurio riba beveik sutapo su tų žemių rytine riba (žemėlapyje 2 linija). Rusijos imperatorė Jekaterina II atplėšė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinę Vilniaus vaivadijos dalį, kur daugiausia gyveno stačiatikiai, bet paliko į vakarus nuo linijos buvusių katalikiškų, daugiausia lietuvių gyvenamų žemių.

Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo (1795 m.) visa Lietuvos teritorija, jos etninės žemės teko Rusijos imperijai, ir tik Pirmasis pasaulinis karas, Rusijos ir Vokietijos revoliucijos ir kiti politiniai sukrėtimai Europoje padėjo atgimti nepriklausomai Lietuvos valstybei.

Pati sudėtingiausia ir dinamiškiausia Lietuvos rytų sienos istorija priklauso jau XX a., kai kūrėsi ir jau buvo susikūrusi nepriklausoma Lietuvos valstybė. Žemėlapyje matomos keturios rytinės sienos linijos (3, 4, 5, 9), rodančios jos evoliuciją.

Pirmoji – 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartimi nustatytoji Lietuvos rytinė siena (3 linija). Lietuvai buvo pripažintos Ašmena, Lyda ir Gardinas.

Taigi pietinėje svarstomos teritorijos dalyje ir buvo nutiesta 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi rytinė Lietuvos siena, ėjusi nuo Dauguvos pro Breslaują, Pastovius, Naručio ež., Molodečną, Voložiną, Beržūnos žemupiu, Nemunu iki Gardino ir toliau iki Štabino. Tai iš tikrųjų vėl tos pačios Mindaugo Lietuvos branduolį sudariusios etninės lietuvių žemės.

Lietuva pagal tą sutartį jai pripažintose teritorijose nespėjo įsitvirtinti. Po pralaimėjimų prie Vyslos pasitraukus Raudonajai armijai, jas užėmė Lenkijos kariuomenė. Laikantis chronologinio nuoseklumo, antroji linija [žemėlapyje 4] – tai Vilniaus kraštą nuo Lietuvos skyrusioji demarkacijos linija.

Antrasis pasaulinis karas sukūrė naują politinę padėtį. Tarybų Sąjungai ir Vokietijai sutriuškinus Lenkiją bei 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašius draugystės ir sienos sutartį, slaptuoju tos dienos protokolu Lietuva perduota į Tarybų Sąjungos įtakos sferą.

Stalinas žemėlapyje nubrėžė provizorinę liniją: Drukšių ež. (lietuviams), Rimšė, Švenčionėliai, geležinkelis Švenčionėliai–Pabradė–Naujoji Vilnia, Eišiškės, toliau į pietvakarius linija vedė iki administracinės linijos su buvusia Lenkija Ulos upe.

Lietuvos delegacijai derybų su Maskva metu dėl sienos buvo nurodyta kalbėti apie Daugėliškių, Švenčionių, Mielagėnų, Tverečiaus, Godutiškio, Gervėčių, Rodūnios, Dieveniškių, Marcinkonių ir Druskininkų priskyrimo Lietuvai.

1939 m. spalio 20 d. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos parengtame dokumente teritoriniai reikalavimai buvo pagrįsti statistine ir faktine medžiaga. Dokumente nurodyta, kiek minėtose vietose buvo lietuviškų mokyklų, kiek procentų gyventojų sudarė lietuvių tautybės žmonės, kaip jie kovojo prieš Lenkijos okupaciją. Jokie Lietuvos delegacijos argumentai nepadėjo.

Spalio 27 d. [Lietuvos pasiuntinys Maskvoje] L. Natkevičius pasirašė su V. Molotovu susitarimą dėl Lietuvos ir TSRS sienos. TSRS vadovybės numatytas projektas buvo labai menkai pakeistas. Už sienos liko Švenčionių apskrities rytinė dalis su Tverečiumi, Mielagėnais, Kazitiškiu, Kamojais, pietvakarinėje dalyje – Marcinkonys, Druskininkai, Varanavas, Rodūnia (žemėlapyje 5 linija).

Paskutinė, ketvirtoji Lietuvos rytų sienos linija, t. y. dabartinė Lietuvos Respublikos siena (žemėlapyje 9 linija) susijusi su Lietuvos inkorporavimu į TSRS sudėtį.

Lietuvos teritorijos klausimas buvo aptariamas TSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesijoje. 1940 m. rugpjūčio 3 d. Baltarusijos TSR deputatas, Baltarusijos KP(b) pirmasis sekretorius P. Ponomarenko Baltarusijos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo ir Baltarusijos KP(b) vardu pasiūlė prijungti prie Lietuvos Švenčionių rajoną, Vidžių, Adutiškio, Astravo, Varanavo ir Rodūnės  rajonus, pripažindamas, kad jie gyvenami lietuvių tautybės gyventojų daugumos. P. Ponomarenkos pasiūlymas buvo sutiktas „audringais, ilgai trukusiais plojimais“.

Antrajame įstatymo straipsnyje apie Lietuvos TSR priėmimą į TSRS sudėtį užfiksuota: „Priimti Gudijos TSR Aukščiausiosios Tarybos pasiūlymą dėl perleidimo sąjunginei Lietuvos TSR Švenčionių rajono, Vidžių, Adutiškio, Astravo, Varanavo, Rodūnios rajonų – Gudijos TSR dalies su lietuvių gyventojų dauguma.“

Lietuvos ir Baltarusijos TSR sienos klausimas buvo svarstomas 1940 m. spalio 1–2 d. Gardine vykusių derybų metu. Lietuvos delegacijai (vadovas J. Paleckis) pavyko gauti Švenčionis, Adutiškį, su dideliu vargu – Druskininkus su aplinkiniais lietuviškais kaimais.

Lietuvai nebuvo perduoti Vidžiai, Astravas, Varanavas, Rodūnia, Pelesa – lietuvių tautybės gyventojų daugumos gyvenamos apylinkės. Jos taip ir liko Baltarusijos TSR teritorijoje, nors ir buvo aukščiausiojo TSRS valstybinės valdžios organo įsakymu numatyta jas perduoti.

*******

Sutrumpintas to paties pavadinimo straipsnis iš leidinio Rytų Lietuva: Istorija, kultūra, kalba (Redakcinės komisijos pirmininkas Vacys Milius, Vilnius: Mokslas, 1992, p. 64–71).

Parengė Dainius Razauskas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: R. Žepkaitė. Rytų Lietuvos užgrobimas ir naikinimas XX a.
  2. V. Vadapalas. Vilniaus klausimas ir tarptautinė teisė
  3. E. Vidmantas. Rytų Lietuvos lenkinimas per bažnyčias (III)
  4. E. Vidmantas. Rytų Lietuvos lenkinimas per bažnyčias (I)
  5. E. Vidmantas. Rytų Lietuvos lenkinimas per bažnyčias (II)
  6. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas
  7. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  8. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  9. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava
  10. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai
  11. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a.
  12. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Kairiūkštytė. Lietuvybės naikinimas Lydos krašte
  13. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  14. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės
  15. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kuršis says:
    2 metai ago

    Puikus istorinių faktų ir žemėlapių pateikimas!
    Nuoširdus AČIŪ

    Atsakyti
  2. genadijus says:
    2 metai ago

    tai ko laukiat? pirmyn atsiimti suvalkus, seinius augustavą iš pšekų. bijot? kinkos dreba?

    Atsakyti
    • Viksva says:
      2 metai ago

      Kas sakė, kad reikia atsiimti ?
      Palauksim, kol grobuonis pasprings pats.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime

2025 07 23
Susisiekimas, neįgalieji | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia

2025 07 23
Žuvys
Lietuvoje

Per pusmetį į vandenis išleista virš 17 mln. žuvų jauniklių

2025 07 23
Žvyrkelis
Lietuvoje

Žvyrkelių asfaltavimo programa įgauna pagreitį

2025 07 23
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai |
Lietuvoje

Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas

2025 07 23
Namų atnaujinimas
Lietuvoje

Namų atnaujinimui numatyta 26 mln. eurų paramos

2025 07 23
Pinigai
Lietuvoje

Tyrimas: kuo lietuviai keistų II pensijų pakopą

2025 07 23
Kompiuteris ir šuo
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: kova su elektroniniais nusikaltimais nepakankama

2025 07 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Žemės ūkis pripažintas nacionaliniam saugumui svarbia sritimi
  • +++ apie Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas
  • Vaje - apie Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime
  • Quiet Grunge revoliucija: pilkos ir smėlinės spalvos sugrįžta
  • Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia
  • Kaip išsirinkti sportinę aprangą moterims?

Kiti Straipsniai

Gintautas Paluckas

Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime

2025 07 23
Dalia Asanavičiūtė

Siekiama drausti Rusijos pilietybę turintiems asmenims dalyvauti politinių partijų veikloje

2025 07 22
Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

Z. Tamakauskas. Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

2025 07 22
Elžbietos Habsburgaitės įkapių karūna prieš restauravimą (XVI a.). Aistės Karpytės nuotr. Dirbiniams smarkiai pakenkė geležinės dėžutės rūdys. Aistės Karpytės nuotr. Plaketė-votas, vaizduojanti šv. Kazimiero stebuklą. Prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotr. Barboros Radvilaitės karsto plokštelė prieš restauravimą

Kada išvysime neseniai aptiktas karališkąsias insignijas ir kitus radinius?

2025 07 22
Robertas F. Kenedis jaunesnysis ir Markas Rubijus

R. Aušrotas. JAV nepritaria PSO reformoms: per mažai pasitikėjimo, per daug kontrolės

2025 07 21
Agnė Bilotaitė

Dėl ministro veiksmų A. Bilotaitė kreipėsi į STT ir prokuratūrą

2025 07 21
Unsplash.com, D. Fonteino nuotr.

Nuogas Rusijos caras

2025 07 20
Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą

Lenkijoje pagerbtas S. Dariaus ir S. Girėno istorinis skrydis per Atlantą

2025 07 20
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Sakmė apie raidę W, mojavusią erelio sparnais

2025 07 20
Zigmas Vaišvila

Z. Vaišvila. VRK – robotai ar žmonės?

2025 07 18

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Žemės ūkis pripažintas nacionaliniam saugumui svarbia sritimi
  • +++ apie Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas
  • Vaje - apie Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Jei nepainioju apie Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gyventojai pirmą kartą rinks mylimiausią Lietuvos elektroninę parduotuvę | Lietuvos pašto nuotr.

Gyventojai pirmą kartą rinks mylimiausią Lietuvos elektroninę parduotuvę

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai