Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir taip mažinti pajamų nelygybę.
„Per pandemiją akivaizdžiai išaugo dirbančių asmenų pajamų nelygybė – skaudžiausiai nukentėjo tie, kurie uždirba mažiau, negalėjo dirbti per nuotolį, buvo priversti būti prastovose“, – sakė šalies vadovas.
Siekdamas pagerinti mažiausiai uždirbančių asmenų padėtį, Prezidentas siūlo didinti NPD nuo 400 iki 450 eurų. Numatyta, kad priimtas įstatymas įsigaliotų nuo 2021 m. liepos 1 d., o pakeistas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.
Padidinus NPD, asmenys, uždirbantys minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), per metus gautų maždaug 120 eurų didesnes pajamas.
„Siekiant Gerovės Lietuvos, vienas svarbiausių uždavinių – užtikrinti, kad neskurstų mažai uždirbantys asmenys. Padidintas neapmokestinamas pajamų dydis ne tik mažintų prielaidas dirbančiųjų skurdui, bet ir sustiprintų vidaus rinką, skatintų šešėlinės ekonomikos mažėjimą“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos Banko balandžio mėnesį paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad per pandemijos sukeltą krizę nuo 4,2 iki 4,3 karto išaugo skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų.
Šalies vadovo požiūriu, NPD augimas taip pat turėtų neatsilikti nuo MMA augimo. Šis buvo padidintas nuo 2021 m. sausio mėnesio ir, tikėtina, didės nuo 2022 m. sausio mėnesio. Prezidento siūlymu NPD didėjo nuo 2020 m. liepos 1 d., tačiau vėliau nebuvo keičiamas.
Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui teisėkūros iniciatyvą, skirtą sustiprinti su teisėkūros iniciatyvomis susijusių aplinkosaugos rizikų vertinimą.
„Žmonių gerovė tiesiogiai priklauso nuo jų gyvenimo kokybės, kurią didele dalimi lemia žalia, švari ir sveika aplinka. Todėl aplinkosauga ir kova su klimato kaitos iššūkiais Lietuvoje pagaliau turi tapti tikru prioritetu – neatskiriama visos valstybės politikos dalimi“, – sakė šalies vadovas.
Prezidento požiūriu, kai kurios 2012 m. priimto Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos nėra suderinamos su gerovės valstybės kūrimo tikslais. Daugelis teisėkūros iniciatyvų aplinkosaugos srityje iki šiol nėra vertinamos rizikos aplinkai požiūriu arba vertinamos nepakankamai, o vertinimas klimato kaitos aspektu apskritai nėra numatytas.
Šalies vadovo teikiami Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimai numato įtvirtinti atvejus, kada teisėkūros iniciatyvas būtų privaloma vertinti aplinkosaugos bei klimato kaitos aspektais, iš anksto numatant priemones rizikai valdyti.
Siekiama sukurti nuoseklią ir veiksmingą teisėkūros iniciatyvų poveikio aplinkai vertinimo sistemą, kuri leistų tiksliau planuoti priemones, skirtas neutralizuoti arba sumažinti galimą žalą. Įstatymo projektas parengtas, bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, o jo būsimą įgyvendinimą užtikrins Aplinkos apsaugos agentūros įsitraukimas.
„Turime galimybę įtvirtinti teisingus principus, pagal kuriuos ateityje būtų vertinami teisės aktų projektai. Tai padės užtikrinti mūsų aplinkai ir gamtai palankesnius sprendimus, taip pat leis Lietuvai ir visai ES greičiau judėti link klimato neutralumo“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas teisėkūros iniciatyvos dekretą pasirašė per susitikimą su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir aplinkosaugos organizacijų atstovais, netradiciškai vykusį Prezidentūros rūmų parke.
