Neseniai atlikta gyventojų apklausa atskleidė, jog lietuviai tampa vis labiau finansiškai užtikrinti – nepaisant recesijos nuotaikų, net pusė gyventojų teigia, kad jaučiasi finansiškai saugūs, pirkiniams skolinasi atsakingai, o visai netaupančiųjų apklausos duomenimis – kas penktas.
Užtikrintumo suteikia santaupos
„General Financing bankas“ 2023 m. birželio mėn. inicijavo sociologinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų finansinio saugumo vertinimą. Išanalizavus „Spinter tyrimai“ pateiktus duomenis matyti, jog žmonės, kalbant apie savo finansus, recesijos akivaizdoje išlieka pozityvūs.
„Surinkti duomenys atskleidžia, jog didelė dalis gyventojų dėl savo lėšų jaučiasi gan užtikrintai net ir lėtėjant ekonomikai. Viena iš galimų to priežasčių – santaupų pagalvė, kuri suteikia pasitikėjimo neužtikrintais laikais. Pastaruoju metu augančios indėlių palūkanų normos padeda auginti asmenines santaupas ir didina taupančiųjų skaičių“, – teigia Vyriausiasis banko finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius.
Bene pusė apklaustųjų (48 proc.) teigia, jog jaučiasi finansiškai saugūs dabartinėje ekonominėje situacijoje – 8 proc. visiškai saugiai ir 40 proc. greičiau saugiai. Kitoje pusėje – 52 proc. teigiančiųjų, jog nesijaučia finansiškai saugiai: 36 proc. – greičiau nesaugiai, 16 proc. – visiškai nesaugiai.
Finansinį gerbūvį padeda išlaikyti disciplina ir žinios
„Prieš apklausą buvo galima daryti prielaidą, jog lietuvių pasitikėjimą savo finansinėmis galimybėmis kiek apkarpys dabartinis ekonominis fonas. Nors tyrimo dalyviai savo nuotaikomis pasidaliję maždaug per pusę, tačiau panašu, jog gyventojai ateinančią recesiją vertina rimtai ir yra jai pasiruošę“, – komentuoja V. Bernatavičius.
„Gyventojai atsakingai į ateitį planuoja savo biudžetą: atidaro taupomąsias sąskaitas, aktyviai deda indėlius – mūsų banke indėlių portfelis per pirmą šių metų pusmetį paaugo 17 proc., o taupomąją sąskaitą daugiau nei vieną kartą papildė 68 proc. klientų. Tyrimo duomenimis santaupų neturi 22 proc. apklaustųjų, dažniau žemesnio išsilavinimo ir mažesnes pajamas gaunantys respondentai. Išties norėtųsi, jog iš kas penkto netaupančiojo tokių beliktų vos vienas kitas. Net ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai gali disciplinuotai atsidėti bent dalį pajamų, kurios per laiką taptų finansine pagalve“, – tyrimą apibendrina „General Financing banko“ Vyriausiasis finansų pareigūnas ir dalijasi keturiais praktiškais patarimais.
Turimų įsipareigojimų peržiūra. Tam, kad finansiniai įsipareigojimai vienam ar net keletui bankų netaptų našta, verta pasidomėti refinansavimo galimybėmis. Taip galima ne tik prailginti, bet ir sutrumpinti paskolos grąžinimo terminą. Dažnai atsiranda galimybė sumažinti įmokos dydį.
Dideli pirkiniai. Kai tenka pirkti didesnės vertės daiktus arba atsiranda neplanuotų išlaidų, svarbu pasirinkti tinkamą mokėjimo būdą. Finansų specialistas siūlo prireikus apsvarstyti galimybę pirkti išsimokėtinai, atsiskaitymą už pirkinius išskaidant į kelias dalis.
Banko atstovas taip pat primena ir apie galimybę atidėti pirmąją paskolos įmoką iki trijų mėnesių. Toks atidėjimo laikotarpis leidžia kiek lengviau planuoti finansus, suteikia erdvės pertvarkyti biudžetą ir pasiruošti pirmajam mokėjimui.
50–30–20 taisyklė. Visuotinai pripažinta, lengvai suprantama ir naudinga gairė yra 50–30–20 taisyklė. „General Financing banko“ finansų specialistas ją laiko itin praktišku biudžeto sudarymo ir taupymo metodu.
„Ši taisyklė siūlo paprastą finansų valdymo sistemą – rekomenduojama 50 proc. pajamų skirti būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, būstui, maistui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti, 30 proc. galima skirti norams, pavyzdžiui, pramogoms ar vakarienei mieste, o likusius 20 proc. reikėtų atidėti taupymui. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys pirmiausia turėtų peržiūrėti nebūtinąsias išlaidas ir dalį pajamų taip pat skirti taupymui“, – pabrėžia V. Bernatavičius.
Pasak specialisto, šios taisyklės sėkmės raktas yra finansinė drausmė. Aptariamos formulės laikymasis skatina pusiausvyrą tarp patogaus gyvenimo šiandien ir pasiruošimo rytojui. Laikantis šios taisyklės galima lengviau susikurti stabilų finansinį pagrindą, kaupti santaupas ir išlikti pasiruošus nenumatytiems gyvenimo atvejams.
Sąskaitoje laikomi pinigai nuvertėja. Pasak V. Bernatavičiaus, dažnai nesusimąstome, jog saugiai namuose ar banko sąskaitoje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja. Tad lėšas, kurių artimiausiu metu neprireiks, galima paversti terminuotaisiais indėliais arba palūkanas auginti taupomojoje sąskaitoje.
„Taupomoji sąskaita suteikia lankstumo ir lengvą prieigą prie pinigų, kai bet kada galima įnešti ir išsiimti savo lėšas. Terminuotieji indėliai skirti didesnes sumas taupyti ilguoju laikotarpiu“, – pataria V. Bernatavičius.
