Geopolitinė padėtis
Jungtinė Karalystė įspėjo turinti žinių, kad teroristinės Rusijos kariuomenė gali pradėti atakuoti civilinę laivybą Juodojoje jūroje, tuo tarpu kai Europos Sąjunga pažadėjo padėti Ukrainai eksportuoti beveik visus žemės ūkio gaminius geležinkeliu ir keliais.
Pasaulinės kviečių kainos per savaitę Rusijai nutraukus susitarimą, pagal kurį vienerius metus buvo galima saugiai eksportuoti Ukrainos grūdus per Juodąją jūrą, šoktelėjo 15 proc.
„Mūsų informacija rodo, kad Rusijos kariuomenė gali dar labiau išplėsti savo taikinius prieš Ukrainos grūdų infrastruktūrą ir įtraukti išpuolius prieš civilinę laivybą Juodojoje jūroje“, – antradienį sakė JK Jungtinių Tautų ambasadorė Barbara Vudvord.
Premjeras R. Sunakas antradienį per pokalbį telefonu pasidalino šia informacija su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, žurnalistams sakė Vudvord. Didžioji Britanija taip pat turi informacijos, kad „Rusija Ukrainos uostų prieigose padėjo papildomų jūrinių minų“, sakė ji.
„Mes sutinkame su JAV vertinimu, kad tai yra koordinuotos pastangos pateisinti ir suversti kaltę Ukrainai dėl bet kokių išpuolių prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje“, – pridūrė ambasadorė.
Teroristai ir karo nusikaltėliai Maskvoje maistą naudoja kaip ginklą ir šantažo priemonę. Iš Turkijos valdytojo R.T. Erdogano išgirdę, kad jis gali nurodyti karine jėga saugoti grūdų konvojus, Putinas ir jo sėbrai nusprendė nerizikuoti ir sunaikinti Ukrainos jūrų uostų infrastruktūrą, kad neliktų galimybės žemės ūkio gaminių gabenti laivais. Būtent dėl to, Rusija grasina atakuoti visus civilinius laivus Juodojoje jūroje.
Teisingiausias atsakymas į visus šiuos Rusijos teroristinius išpuolius būtų dislokuoti galingą NATO šalių laivyną ties Krymu ir kita Ukrainos teritorija, ir į bet kokias rusų teroristų provokacijas prieš civilius ir jų transportą atsakyti ugnimi.
Bet to nebus. Galbūt, bus skambinama Zelenskiui ir viešai reiškiamas vidutinio susirūpinimo susirūpinimas.
Rusijos fiureris Putinas ketvirtadienį ir penktadienį Sankt Peterburge atvyksiantiems Afrikos šalių vadovams pažadėjo nemokamų rusiškų grūdų, „kurie pakeis ukrainietiškus grūdus“.
JT teigė, kad labiausiai pažeidžiamos šalys sumokės didžiausią kainą už Maskvos sprendimą nutraukti Juodosios jūros susitarimą. Kremliaus patarėjas užsienio teroro politikos klausimais J. Ušakovas antradienį Rusijos žiniasklaidai sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikime kalbės 17 Afrikos lyderių.
Ieškodama taikios išeities iš bręstančios maisto krizės, ES pareiškė, kad yra pasirengusi eksportuoti beveik visą Ukrainos žemės ūkio produkciją kelių ir geležinkelių „solidarumo juostomis“ per kaimynines ES šalis ir padėti padengti transportavimo išlaidas.
„Esame pasirengę eksportuoti beveik viską. Tai yra apie keturis milijonus tonų aliejinių augalų sėklų ir grūdų per mėnesį, ir šį kiekį pasiekėme praėjusių metų lapkričio mėnesį“, – sakė už žemės ūkį atsakingas ES Komisijos narys Janušas Vojciechovskis.
Čia reikia priminti, kad ta pati ES gegužės mėnesį leido penkioms netoli Ukrainos esančioms šalims – Bulgarijai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai ir Slovakijai – iki rugsėjo 15 d. uždrausti ukrainietiškų kviečių, kukurūzų ir aliejinių augalų sėklų pardavimą vidaus rinkoje, tačiau leido per jas tranzitu vežti grūdus tolesniam eksportui.
Kelioms šalims paprašius pratęsti draudimą po rugsėjo 15 d., ES jį peržiūrės.
Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas antradienį žurnalistams sakė, kad „nėra jokių galimybių, kad po rugsėjo 15 d. Ukrainos grūdai patektų į Lenkiją. Turime gana daug grūdų, grūdų kainos jau šiandien yra žemos… tai visiškai destabilizuotų mūsų rinką.“
ES narė Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu parengti Ukrainos grūdų maršrutą per penkis Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – uostus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, cituodama laišką. Laiške teigiama, kad penkių uostų bendras grūdų eksporto pajėgumas yra 25 mln. tonų.
Bet Ukrainos ir Baltijos šalių geležinkeliai nutiesti rusiško tipo vėže, kuri nesuderinama su Lenkijoje naudojama geležinkelio vėže – vieninteliu praktiniu maršrutu tarp šalių.
Todėl nors siūlymas yra labai sveikintinas, jo praktinis įgyvendinimas gali strigti. Juo labiau, kad Kremlius neabejotinai nurodys smogti dronais ir raketomis į geležinkeliais transportuojamus grūdus.
Reikšmingi postūmiai
Ukrainos gynėjai sėkmingai atremia ir sulaiko Rusijos okupantų puolamuosius veiksmus Kupjansko, Limano, Bachmuto, Avdejevkos ir Marinkos kryptimis.
Per dieną šiose kryptyse įvyko apie 20 karinių susirėmimų. Priešas daugiausia apšaudo ukrainiečių pozicijas artilerijos ugnimi, naudoja aviaciją.
Itin sudėtinga padėtis išlieka Bachmuto kryptimi. Ukrainiečiams pavyko atremti naujas atakas vietovėse į rytus nuo Stupočkos ir netoli Diljevkos Donecko srityje.
Priešas surengė oro antskrydžius Kleščejevkos ir Diljevkos rajonuose. Nuo priešo artilerijos apšaudymo nukentėjo daugiau kaip 10 gyvenviečių, įskaitant Vasiukovką, Orechovo-Vasiljevką, Bogdanovką, Ivanovską, Časov Jarą ir Severnojė Donecko srityje.
Minsko kryptimi priešas surengė oro antskrydį Makarovkos rajone ir apšaudė daugiau kaip 10 gyvenviečių.
Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenko pranešė, kad okupantai visiškai atjungė Ukrainos pusę nuo situacijos Zaporožės atominėje elektrinėje stebėjimo. Ukrainos Energetikos ministerija įsitikinusi, kad sprogimas elektrinėje gali įvykti bet kurią akimirką.
“<…> gali sprogti bet kurią akimirką, tik nežinome kada. Rusai mus visiškai atjungė nuo saugos stebėjimo sistemų. Mes pasitikime savo karine žvalgyba ir TATENA ekspertais vietoje. Tačiau mes neturime jokios elektrinės kontrolės, ir tai kelia nerimą“, – sakė ministras.
Ministras pridūrė, kad Ukrainos kariams pamažu žengiant į Zaporožę, rusai gali bandyti sukelti sabotažą elektrinėje, kad sustabdytų puolimą.
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Dž. Salivanas pareiškė, kad administracija imsis veiksmų „kuo greičiau“, kad Ukrainai būtų pristatyti naikintuvai F-16.
Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad naikintuvai virš Ukrainos pakils „iki metų pabaigos“. Tačiau Vakarų partneriai dar net nėra susitarę dėl plano, kaip mokyti ukrainiečių lakūnus dirbti su pažadėtais lėktuvais.
Vienas iš svarstomų pasiūlymų – mokyti ukrainiečius Arizonos valstijoje, Tuksono mieste, kur įsikūręs oro pajėgų nacionalinės gvardijos padalinys, kuris jau apmoko užsienio partnerius skraidyti F-16 lėktuvais.
Pasak dviejų JAV pareigūnų ir vieno Europos pareigūno, šis pasiūlymas nesulaukė pritarimo.
Kitas planas – siųsti JAV karinius lakūnus į Europą mokyti ukrainiečių. Dviejų JAV pareigūnų teigimu, jokie galutiniai sprendimai dar nepriimti.
Europos partneriai tikisi, kad mokymai galėtų prasidėti šią vasarą, greičiausiai Europoje, antradienį sakė Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh.
Tuo tarpu Didžioji Britanija ketina per kelias savaites pradėti Ukrainos lakūnų bazinius skrydžių ir kalbos mokymus, sakė ji.
„Kalbant apie orlaivių pristatymą ar kokius nors papildomus terminus, šiandien tiesiog nieko neturiu“, – sakė S. Singh.
Į Baltarusiją atvyko 11-oji „Wagner“ kolona. Pirmą kartą kolonoje buvo pastebėti šarvuočiai „Ščuka“. Nepatvirtintais duomenimis, jų kolonoje yra mažiausiai 29. Anksčiau tokių transporto priemonių į Baltarusiją atvykstančių samdinių kolonose nebuvo užfiksuota.
Mūsų manymu, Baltarusijoje gali būti nuo 3 iki 5 tūkstančių „muzikantų“. Kartu su Rusijos reguliariomis pajėgomis, driskių skaičius galėtų būti apie 12 – 14 tūkstančių, maždaug tiek pat, kiek Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgose, jei įskaičiuosime savanorius ir šauktinius.
Trumpai
Rusija ir Kinija šią savaitę siunčia vyriausybių delegacijas į Šė Korėją, kur vyks renginiai, skirti paliaubų, nutraukusių 1950-53 m. Korėjos karo kovas, 70-osioms metinėms paminėti.
Tuo riebuilis Kimas nori parodyti savo partnerystę su autoritarinėmis kaimynėmis didėjant branduolinei įtampai su Vašingtonu, Seulu ir Tokijumi.
Kinija atleido kartais atvirai pasisakantį užsienio reikalų ministrą Čin Gangą ( 秦刚) ir neįprastai suplanuotame posėdyje pakeitė jį Vang I (王毅). Šis žingsnis pakurstė gandus apie tai, kas gali vykti šalies kompartijos elite. Mes nemanome, kad galima tikėtis kokių nors reikšmingų pokyčių užsienio politikoje.
Vakar Graikijos oro pajėgų lėktuvas, pylęs vandenį, nukrito į miškų gaisrą Graikijos pietuose, žuvo abu lakūnai. Valdžios institucijos kovoja su gaisrais, kurie jau kelias dienas siautėja visoje šalyje, sugrįžus karščio bangai.
Dėl žmonių beatodairiškos veiklos sukeltos orų kaitos miškų gaisrai smogė ir kitoms Viduržemio jūros regiono šalims: pastarosiomis dienomis Alžyre žuvo mažiausiai 34 žmonės, o antradienį Italijos pietuose žuvo du žmonės.
Australijos teismas nurodė „Facebook“ savininkei „Meta Platforms“ sumokėti 20 mln. Australijos dolerių baudą už naudotojų duomenų rinkimą.
Australijos federalinis teismas taip pat nurodė „Meta“ per savo patronuojamąsias įmones „Facebook Israel“ ir jau nutrauktą programėlę „Onavo“ sumokėti 400 000 Australijos dolerių teisinių išlaidų Australijos konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos komisijai, kuri pateikė civilinį ieškinį.
Tikimės, kad Lietuvos institucijos taip pat pateiks ieškinį „Metai“ dėl beveik parą laiko „nulaužtoje“ Aurimo paskyroje [Aurimo Navio Feisbuko puslapyje – Alkas.lt] rodytų vaikų pornografijos vaizdų. Na gerai, būsime realistais. Bent jau užduos klausimus. Viešai.
Lietuvoje
Vakar krašto apsaugos ministras pranešė nusprendęs pirkti apie 50 vokiškų tankų už 2 milijardus eurų. Esą, taip sutarta Valstybės gynimo taryboje.
Sulaukęs kritikos ir klausimų, kodėl neperkama taip reikalinga prioritetinė tolimojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“, ministras paaiškino, kad jo veiksmai „seka karinį patarimą“.
Nežinia, kas ten ką seka, bet reikalas čia paprastutis, kareiviškas, dvelkiantis Novočerkasko karinės učiliščios logika. Pagal ją, kariuomenei nereikia „Patriot“, nes nėra, ką šiomis sistemomis saugoti.
Būsimai divizijai, o juo labiau, dabartinėms brigadoms ir jų paramos pajėgumams, saugoti nuo grėsmių iš oro užtenka turimų „NASAMS“. O kritinė civilinė infrastruktūra – energetikos sistemos ar ryšių bei kiti objektai yra ne kariškių reikalas.
Taip pat ir tankų, jei jau kuriame tikrą diviziją, ne butaforinę, tikrai reikia. Kodėl vokiškų? Todėl, kad tą sako ta pati paprastutė, kareiviška logika, pagal kurią tik keturios žvaigždutės Lietuvos karininką daro lygiavertį NATO šalies partneriams.
Jei jau turime kitą vokišką ginkluotę ir techniką, be to, ateityje ir dislokuotą Vokietijos brigadą, tai ir toliau turime tęsti apsipirkimą warenhouse.
Beje, burnojantiems, norime užtikrinti, kad būti Vokietijos provincija nėra taip jau ir blogai. Juolab, kad vokiškai nesuprantantiems yra gerų žinių. Vokietijoje planuojama anglų kalbą antrąja įteisinti. Vis šiokia tokia paguoda jąja švebeldžiuojantiems.
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai.
Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
