Praėjusį savaitgalį Lietuvą alino link rekordinių aukštumų besistiebusi kaitra. Nenuostabu, kad žmonės per tokią šutrą gaivinasi vandens telkiniuose.
Neretai – atokiuose ir neprižiūrimuose. Karščiausiąjį liepos savaitgalį vanduo pasiglemžė 5 gyvybes, dar 2 žmones pavyko išgelbėti.
Žinovai atkreipia dėmesį, kad nelaimių vandenyje pavojus didėja tiek dėl neatsakingo poilsiautojų elgesio, tiek dėl kaitros įtakos kūnui.
„Laikas, praleidžiamas prie vandens telkinių, žmonėms įprastai siejasi su pramogomis.
Maudynių pavojų vertinimas, ypač per karščius, tarsi nueina į trečią ar net ketvirtą planą.
Nereikėtų užmiršti, kad greta kiekvienos tragiškos maudynių baigties yra dešimtys šilumos smūgių, susižalojimų į po vandeniu esančius daiktus ir kitų pavojingų nutikimų, kurie ne visada atsispindi tarnybų suvestinėse“, – sako Gediminas Bulenokas, BTA Asmens draudimo pavojų skyriaus gaminių vadovas.
Daugiausiai nelaimių privačiuose tvenkiniuose
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, vien per pirmąjį šių metų pusmetį, iki liepos 17 d., Lietuvos vandenyse nuskendo 58 žmonės.
Daugiausiai – tankiausiai apgyvendintose apskrityse, Vilniaus ir Kauno.
2021 m. vanduo atėmė 108 gyvybes, 2022 – 118.
Ir pernai, ir užpernai daugiausiai žmonių paskendo Vilniaus apskrityje.
Net 40 proc. visų paskendusiųjų žuvo tvenkiniuose, dažnu atveju – savo namų kieme.
„Norint užtikrinti savo ir artimųjų saugumą reikia nepalikti prie vandens telkinio mažamečių vaikų be priežiūros, vengti vietų, kuriose yra galimybė netikėtai įkristi į vandenį.
Taip pat reikia vengti maudynių nuošaliose vietose ir rinktis viešus paplūdimius, kuriuose būna gelbėtojų arba kitų žmonių, galinčių padėti nelaimės atveju“, – ragina PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros rengimo skyriaus vyriausiasis žinovas Aurelijus Česūnas.
Jis taip pat įspėja nesimaudyti pavalgius ar pavartojus alkoholinių gėrimų, neplaukti už pažymėtų plūdurų net ir puikiai mokant plaukioti, siekiant išvengti traumų nešokinėti nuo tiltelio, vengti plaukiojimo ant pripučiamų daiktų (ypač jūroje), plaukiant valtimi jos nesiūbuoti.
Karštis alina kūną
Šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič pažymi, kad mėgstančiųjų per karščius šokinėti į vandenį tyko įvairūs pavojai.
Nematomos povandeninės kliūtis gali tapti itin sunkių galvos ir smegenų traumų, smegenų sukrėtimų, ilgalaikės fizinės ar protinės negalios priežastimi.
Tačiau karščiausiomis vasaros dienomis vandens pramogų mėgėjams pavojų kelia ir kūno reakcija į temperatūrą.
„Karštomis vasaros dienomis stiprėja prakaitavimas, Dėl prakaitavimo kūnas praranda skysčius ir elektrolitus, reikalingus normaliam kūno veikimui.
Taip pat išsiplečia raumenų skaidulos.
Įšokus į šaltą vandenį raumenys siekia susitraukti, tačiau dėl sutrikusio elektrolitų disbalanso raumens susitraukimas dažnai būna staigus, liaudiškai vadinamas mėšlungiu“, – paaiškina gydytoja.
Žinovė ragina karštomis dienomis vartoti pakankamą kiekį mineralizuotų (ne gazuotų) gėrimų.
Itin gausiai prakaituojant galima pasitelkti net ir elektrolitų tirpalus ar maisto gaminius, kuriuose gausu kalio, magnio, o prieš vandens pramogas – lengvai apšildyti raumenis, tačiau jų neperkaitinti.
„Didesnis dėmesys atsargumui gali apsaugoti nuo sunkių pasekmių.
Maudynių metu patirtos traumos ne visuomet praeina savaime – kai kuriais atvejais reikalingas ir ilgas gydymo laikas, reabilitologų pagalba.
Net jei po vandenyje įvykusio įvykio žmogus iškart jaučiasi gerai, reikėtų stebėti savo sveikatą ir pastebėjus nerimą keliančius požymius nedelsiant kreiptis į gydytojus“, – įspėja G. Bulenokas.
