Siekiant geriau kovoti su seksualiniu smurtu prieš vaikus, penkios šalies įstaigos atnaujino bendradarbiavimo susitarimą, kuriame apibrėžti veiksmai susidūrus su šia smurto rūšimi. Penkiašalis susitarimas tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT), Policijos departamento, Generalinės prokuratūros bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos aiškiai apibrėžia suderintus veiksmus tarp visų išvardintų institucijų, kai yra nagrinėjami atvejai, susiję su galimu seksualiniu smurtu prieš vaikus.
„Seksualinis smurtas prieš vaikus, deja, vis dar yra kraupi mūsų visuomenės tikrovė. Teikiant pagalbą vaikui, būtina apsaugoti vaikus nuo papildomų traumų. Atnaujintas susitarimas tarp penkių institucijų užtikrins, kad pagalba vaikui vyktų kuo greičiau, sklandžiau, nedubliuojant veiksmų, keičiantis informacija, kad vaikas nepatirtų daugiau papildomų išgyvenimų, o institucijos glaudžiau tartųsi tarpusavyje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Penkiašaliame institucijų susitarime patikslinti terminai ir veiksmai dėl keitimosi duomenimis ir veikimo tais atvejais, kai susiduriama su galimu seksualiniu smurtu prieš vaikus. Įnešama daugiau aiškumo, per kiek laiko, kokia institucija, kokią informaciją turi perduoti kitoms konkrečioms institucijoms, kad jos galėtų tinkamai padėti vaikui.
„Sutekti pagalbą nuo smurto nukentėjusiam vaikui kaip įmanoma greičiau yra ypatingai svarbu. Esminis tikslas, kurio siekiama šiuo pakeitimu, kad visos institucijos, dalyvaujančios seksualinio smurto prieš nepilnametį atvejyje, turėtų aktualią informaciją apie apsaugos priemones, pagalbos poreikį, tinkamą vaiko atstovavimą baudžiamajame procese, kad veiksmai būtų suderinami ir atliekami per trumpiausią įmanomą laiką, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus ir sumažinti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui. Operatyviau perduodama informacija tarp institucijų užtikrins, kad galėtume greičiau suteikti pagalbą, o tai reiškia, kad vaikas greičiau galės atsigauti nuo trauminės patirties“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
“Tikiu, kad šis susitarimas prisidės sprendžiant vaikų pabėgimo atvejus, įpareigos labiau aiškintis priežastis, kodėl tai vyksta ir veiks prevenciškai. Taip pat leis efektyviau keistis informacija ir ieškoti geriausių sprendimų vaiko gerovei apsaugoti”, – teigia policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Taip pat numatyta naujovė, kad prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, inicijuoja tarpžinybinę Atvejo koordinavimo grupę. Tokią grupę sudarys prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą, VVTAĮT ir policijos atsakingi asmenys, dirbantys su konkrečiu atveju. Šiuo pakeitimu siekiama suderinti skirtingų institucijų veiksmus, siekiant apsaugoti nukentėjusį nepilnametį nuo neigiamo baudžiamojo proceso poveikio, tinkamai užtikrinti jo interesų apsaugą bei teisių įgyvendinimą.
Smurto prieš vaikus statistika
2022 m. beveik 3 tūkst. vaikų galimai patyrė smurtą. Vaiko teisių gynėjai dėl fizinio smurto gavo 2216, seksualinio smurto – 300, psichologinio smurto – 291, nepriežiūros – 421 pranešimą.
Per pirmąjį šių metų pusmetį gauti 2072 pranešimai dėl galimai panaudoto smurto prieš vaikus. Iš jų: 1578 – dėl fizinio smurto, 201 – seksualinio, 197 – psichologinio, 96 – nepriežiūros.
