Nors ir gyvename platumoje, kurioje lengva pasiilgti saulės, vasaros karščiai gali tapti nemenku iššūkiu kūnui. Pavyzdžiui, saulės ir šilumos smūgiai – vieni iš dažniausiai šiuo laikotarpiu pasitaikančių sveikatos sutrikimų, kuriuos patyrus ir laiku negavus reikalingos pagalbos, žmogui gali grėsti net mirtis. Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Jolita Kvizikevičiūtė-Štakonienė perspėja, kad abi šios būklės yra itin pavojingos, o jų požymiai – gana panašūs.
„Kartais perkaitimas gali priminti peršalimą, nes pakyla kūno temperatūra bei kamuoja bendras silpnumas. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus – pykinimą, vėmimą, viduriavimą, sąmonės sutrikimus bei paraudusią odą. Taip pat įvertinti, ką žmogus veikė, ar nebuvo aktyviai karštoje aplinkoje, ar gėrė pakankamai vandens“, – pasakoja „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja.
Tiek šilumos, tiek saulės smūgiai kyla dėl kūno perkaitimo, tačiau pirmuoju atveju tai atsitinka esant aukštai aplinkos temperatūrai, o antruoju – dėl tiesioginių saulės spindulių poveikio nepridengtai galvai.
Šilumos smūgis pavojingiausias vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms
Šilumos smūgis, dar vadinamas perkaitimu, yra būklė, kai sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo mechanizmas. Dažniausiai taip nutinka dėl aktyvios fizinės veiklos karštoje aplinkoje, intensyvaus saulės poveikio arba ilgai būnant nevėdinamoje patalpoje, pavyzdžiui, dirbant šiltnamiuose, kuriuose yra aukšta santykinė oro drėgmė, todėl kūnas nebegali savęs atsivėsinti. Taip pat perkaitimui įtakos turi per mažas vandens vartojimas būnant karštyje.
„Patyrus šilumos smūgį, staiga iki 38–40 laipsnių pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, pykina, žmogus gali pradėti vemti. Taip pat kamuoja troškulys, atsiranda mieguistumas, silpnumas, raumenų mėšlungis, sutrinka pusiausvyra, padažnėja kvėpavimas ir pulsas, o oda pasidaro sausa, karšta ir parausta. Kartais žmogus nebesiorientuoja, jam gali prasidėti traukuliai arba sutrikti sąmonė“, – atkreipia dėmesį J. Kvizikevičiūtė-Štakonienė.
Perkaitimas dažniau ištinka ir yra pavojingesnis kūdikiams, vaikams iki 4 m. amžiaus, asmenims, vyresniems nei 65 m., sergantiems cukriniu diabetu, alkoholizmu, širdies, plaučių, inkstų ar kitomis lėtinėmis ligomis, nutukusiems arba vartojantiems vaistus žmonėms.
„Vaikų termoreguliacijos mechanizmai dar nėra pakankamai gerai išsivystę, todėl jie mažiau prakaituoja. O senoliams yra pavojingas didesnis skysčių netekimas, jiems greičiau formuojasi trombai ir kyla didesnė rizika patirti galvos smegenų insultą arba miokardo infarktą“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Saulės smūgis – itin pavojinga būklė, galinti turėti liūdnų pasekmių
Pasak jos, saulės smūgis – viena rimčiausių su saule ir šiluma susijusių būklių, kuri yra itin pavojinga sveikatai.
„Tiesioginiams saulės spinduliams veikiant nepridengtą galvą, dirginami galvos smegenų dangalai, pakyla smegenų temperatūra, sutrinka kūno termoreguliacijos mechanizmas, todėl organizmas nesugeba pašalinti šilumos pertekliaus. Žmogui ima trikti smegenų funkcija ir pakyla kūno temperatūra“, – pasakoja J. Kvizikevičiūtė-Štakonienė.
Saulės ir šilumos smūgių simptomai labai panašūs: šiuo atveju, kūno temperatūra gali pakilti net iki 41 laipsnių, žmogų pradeda varginti galvos skausmas, svaigimas, mirgėjimas akyse ar spengimas ausyse. Taip pat kūną išpila šaltas prakaitas, padažnėja kvėpavimas ir pulsas, žmogus išbąla arba priešingai – išrausta, jam pasireiškia pykinimas, vėmimas, gali prasidėti sąmonės sutrikimai bei neadekvatus elgesys.
Svarbu prisiminti, kad nukentėjusiajam nuo saulės smūgio būtina suteikti pirmąją pagalbą, nes laiku to nepadarius, žmogui prasideda smegenų edema (paburkimas), nuo kurios galima ir mirti.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą?
Jei šalia esantį žmogų ištiko šilumos arba saulės smūgis, svarbu laiku suteikti pirmąją pagalbą, kuri abiem atvejais yra panaši.
„Pagrindinė taisyklė – vėsinti. Pirmiausia, reikia palydėti arba pernešti žmogų į pavėsį ar kuo vėsesnę, gerai vėdinamą patalpą. Taip pat svarbu nurengti nereikalingus rūbus arba bent juos atlaisvinti. Galima apipurkšti veidą vandeniu, ant kaktos uždėti šaltą kompresą, o nukentėjusiajam duoti atsigerti vandens“, – pataria „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja.
Be to, svarbu prisiminti, kad alkūnių linkiuose, kirkšnyse, kaklo ar nugaros srityse yra intensyviausia kraujotaka, todėl dedant šaltus kompresus arba ledą šiose zonose tikimybė, kad pavyks sumažinti kūno temperatūrą, yra didžiausia.
Jei nukentėjusysis yra be sąmonės, vadinasi, situacija yra labai rimta. Tokiais atvejais žmogų reikia paguldyti stabiliai ant šono ir skambinti greitajai pagalbai numeriu 112.
Išvengti saulės ir šilumos smūgių padeda tam tikros taisyklės
Norint karštomis vasaros dienomis užsitikrinti saugumą bei išvengti saulės ir šilumos smūgių, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių – pirmiausia gerti pakankamai skysčių. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad su prakaitu netenkama ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų, pavyzdžiui, kalio ar magnio, todėl pravartu vartoti negazuotą mineralinį vandenį, padedantį palaikyti organizmo balansą.
„Reikėtų nesirinkti alkoholio ir gėrimų su kofeinu, nes jie skatina dar didesnį skysčių netekimą. Be to, atsargiai vartoti gėrimus, atšaldytus ledu, nes jie pakankamai nenumalšina troškulio, o labai atvėsinus gerklę, galima peršalti. Tinkamiausias pasirinkimas – gerti drungną vandenį, arbatą, vaisių ar daržovių sultis“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Vertėtų nepamiršti ir tinkamos aprangos – karščiams labiausiai tinka natūralaus pluošto, šviesūs drabužiai. Taip pat svarbu dėvėti kepurę, skrybėlę ar kitokį galvos apdangalą, naudoti kremą nuo saulės, su ne mažesne kaip SPF30 apsauga. Prasidėjus karščiams, geriausia laiką leisti vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, o nuo 11 iki 17 val., kai saulė yra pavojingiausia, vengti tiesioginių jos spindulių, aktyvios fizinės veiklos ar sporto lauke.
