Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį”

Liepos 14 d. 15 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, bus pristatyta paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“.

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės – išskirtinė proga prisiminti tragišką senosios Prūsijos istoriją.

Šiai datai įprasminti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus parengė parodą „Apgiedokime Prūsijos žūtį“.

Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, kurio režisierius Povilas Mataitis (libretas ir pastatymas), dailininkė Dalia Mataitienė (scenografija, kostiumai).

Jo pristatymas įvyko 1989 m. liepos 15 d. minint Žalgirio mūšio 579-ąsias metines.

Spektaklyje skamba autentiškos Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“, vaizduojančios žūtbūtines prūsų ir Kryžiuočių ordino kovas, fragmentai.

Pasitelkus Prūsijos istorijos šaltinius, Švento Rašto ištraukas, M. Mažvydo „Katekizmusa prasty žadei“ ir kitą medžiagą pastatymas įprasmina tautos dvasingumą kaip amžiną vertybę.

Dalios Mataitienės atkurti prūsiški drabužiai byloja apie išskirtinį prūsų savitumą ir aukštą dvasinę kultūrą.

Tai lietuvninkų merginų ir moterų drabužiai:

archajiškoji marginė, atkurta iš Ch. Hartknocho veikalo „Senoji ir Naujoji Prūsija“ (1684 m.) piešinio, apsiaustas – pamuštinė, aukštos, juodos, cilindro pavidalo kepurės, pavaizduotos T. Lepnerio knygoje „Prūsų lietuvis“ (1690 m.).

Įdomūs ir kitų veikėjų drabužiai:

evangelikų kunigo drabužis, metraštininkų apsiaustai, viduramžiškos mados skrybėlės, lietuvninkų tradiciniai drabužiai (XVI–XVII a.).

Parodoje pabrėžiamas prūsų krašte gyvenusių žmonių indėlis į lietuvių kultūrą ir raštiją, kuris bendrąja prasme yra išskirtinis.

Kartografijoje iki XVIII a. pr. Prūsijos hercogystės teritorijai priklausiusios baltų žemės buvo vadinamos senaisiais Prūsos žemių pavadinimais:

Nadruva, Skalva, Semba, Barta, Galinda.

1547 m. čia pasirodė pirmoji lietuviška knyga, o 1653 m. – pirmoji lietuviškoji gramatika, Jonas Bretkūnas 1579–1590 m. pirmą kartą į lietuvių kalbą išvertė, o autorių kolektyvas 1735 m. išleido Bibliją.

1706 m. kunigas Jonas Šulcas parengė pirmąją pasaulinio turinio lietuvišką grožinės literatūros knygą „Ezopo pasakėčios“, o Kristijono Donelaičio poema „Metai“, parašyta apie 1765–1775 m., yra žinomiausias lietuvių grožinės literatūros kūrinys, lyg didžiulis kalnas iškylantis tarp lietuviškų katekizmų, giesmynų ir pamokslų.

XIX a. Karaliaučiuje ir ypač Tilžėje buvo spausdinamos lietuviškos knygos lotyniškai rašmenimis – katekizmai, nedideli traktatai, lietuvių literatūros klasikų veikalai, laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“, kuriuos lietuvių knygnešiai slapta pergabendavo per sieną bei platindavo Didžiojoje Lietuvoje.

Tilžėje įsikūrė Lietuvių literatūros draugija, veikė lietuviškos draugijos ir susivienijimai.

Karaliaučiaus universitete veikė Lietuvių kalbos seminaras, kuriame Teologijos fakulteto studentai galėjo pramokti lietuviškai.

Mažojoje Lietuvoje vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas lietuvių kalba.

Gerokai aktyvesnis negu tarp Didžiosios Lietuvos lietuvių, kurie kentėjo nuo Rusijos valdžios priespaudos.

Parodoje yra rodomos knygos, spaudos leidiniai, senosios Prūsijos žemėlapiai, Karaliaučiaus miesto planas, lietuvninkus vaizduojantys piešiniai iš K. Šuertso (Schuetzo) (1592 m.), F. S. Boko (Bocko) (1782 m.) ir Ch. Hartknočo (Hartknocho) (1684 m.) leidinių.

Dailininkės D. Mataitienės spektakliui sukurti drabužiai reflektuoja su Mažosios Lietuvos gyventojų drabužiais, kurie išlaikė seniausius bruožus dėl protestantiško konservatyvumo įtakos ir pasižymėjo santūriomis tamsiomis spalvomis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.

Raštuoti ir spalvingi lietuvninkų merginų ir moterų drabužiai verti išskirtinio dėmesio, skirtingi merginų ir ištekėjusių moterų galvos apdangalai, dvejopai dėvima archajiškoji marginė, XVI–XVII a. lietuvninkų kasdieniniai tradiciniai drabužiai (sermėgos, trumpos kelnės, baltos puskojinės ir veltinės skrybėlės – magierkos) bei kiti rūbai yra sutinkami tik šiame regione.

Tautiniai drabužiai Mažojoje Lietuvoje nuo seno buvo dėvimi kaip šventinis rūbas kaskart keičiant bei įvairinant jo dalis ir ieškant vis naujų derinimo būdų.

Vienaip buvo rengiamasi per vestuves, kitaip – einant į svečius ar į bažnyčią.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, bus eksponuojama Mažosios Lietuvos istorijos, Šilutės Hugo Šojaus muziejuose, Dovilų etninės kultūros centre.

Parodoje įvairaus amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, suaugusiesiems bus pasiūlyta įvairiapusė mokomoji ir kultūrinių renginių programa, suteikianti galimybę dalyvauti užsiėmimuose, ekskursijose, susitikimuose, koncertuose.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) paroda veiks iki spalio 8 d.

Parodos rengėjas – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Dovilų etninės kultūros centras.

Komanda: parodos kuratorius V. Vareikis, projekto vadovė J. Armonaitė, parodos architektė I. Šimkonytė, parodos dizaineris V. Žumbys, techninis įgyvendinimas MB Montažo Fėjos.

Parodą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.