Geopolitinė padėtis
Artėjant Vilniaus NATO viršūnių susitikimui aiškėja, kad Švedija, greičiausiai, iki to laiko nebus pakviesta prisijungti prie galingiausio karinio aljanso.
Ir nors JAV prezidentas Džo Baidenas, priimdamas Švedijos ministrą pirmininką Ulfą Kristersoną, pareiškė, kad „nekantriai laukia“ Švedijos įstojimo į NATO, laukimas gali užtrukti, atverdamas dar vieną nesutarimų tarp valstybių narių skaudulį.
„Noriu pakartoti: Jungtinės Valstijos visiškai, visiškai, visiškai remia Švedijos narystę NATO. Esmė paprasta – Švedija sustiprins mūsų aljansą“, – prieš susitikimą žurnalistams sakė Džo Baidenas.
Deja, mums yra visiškai, visiškai, visiškai aišku, kad Turkija ir Vengrija, iš esmės, atvirai palaikančios teroristinę Rusiją, yra pasiruošusios laikyti karinį aljansą įkaitu ir išgręžti maksimalią naudą iš geopolitinės padėties.
Vengrijai tai gali būti Rusijos už dyką statoma atominė elektrinė, nupigintos dujos ir nafta, Turkijai – šimtai milijonų dolerių komisinių už tarpininkavimą parduodant grūdus ir kitą Ukrainos žemės ūkio produkciją, savo ginkluotę, perkant naujausias Vakarų technologijas (kurių vis dar negauna iš JAV), o svarbiausia – tarptautinės bendruomenės aklumą į kurdų žudynes mainais už sulaikomus kelis milijonus pabėgėlių savo teritorijoje nuo veržimosi į Europą.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karina Žan-Pjer (Karine Jean-Pierre) taip pat paragino Švediją priimti į NATO „kuo greičiau“. „Švedija yra stipri, pajėgi gynybos partnerė, kuri dalijasi NATO vertybėmis, sustiprins aljansą ir prisidės prie Europos saugumo“, – sakė K. Žan-Pjer trečiadienį, kai abu lyderiai kalbėjosi Vašingtone.
Tačiau Turkijos valdytojas R. T. Erdoganas pareiškė, kad nors Švedija, priėmusi kovos su terorizmu teisės aktus, ėmėsi teisingų veiksmų, kad patektų į NATO, tačiau besitęsiantys kurdų kovotojų simpatikų protestai pakenkė jos veiksmams.
Turkijos prezidentūra pranešė, kad R. T. Erdoganas šiuos komentarus išsakė per pokalbį telefonu su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rute, kilus abejonių, ar Ankara atšauks savo veto Švedijos stojimui į NATO iki liepos 11-12 d. Lietuvoje vyksiančio bloko aukščiausiojo lygio susitikimo.
Štai tokia vat realpolitik.
Tuo tarpu neišsiblaivantis kažkokias jam sugalvotas teroristinėje Rusijoje pareigas einantis Putino meškiukas Medvedevas pareiškė, kad karas gali būti „užbaigtas per kelias dienas“, jei Ukraina nustos gauti pagalbą iš savo partnerių.
Atsakydamas į Vakarų analitikų vertinimus, kad Rusijos kariuomenė yra pasenusi, ir kad ji remiasi „praėjusio amžiaus metodais ir ginklais“, D. Medvedevas tvirtino, kad Rusijos kariuomenė yra ir „moderni, ir didvyriška“.
Tačiau svarbiausia, dvaro klounas vėl išsitraukė branduolinę kuoką ir pasiuntė Vakarams eilinę bauginimo žinutę. „Apskritai bet kokį karą, net pasaulinį, galima greitai užbaigti: arba pasirašant taikos sutartį, arba imantis priemonių, panašių į tai, ką 1945 m. padarė amerikiečiai, dislokavę branduolinius ginklus ir subombardavę du Japonijos miestus – Hirosimą ir Nagasakį. Jie neginčijamai pakeitė tuometinės karinės kampanijos eigą beveik 300 000 nekaltų civilių gyvybių kaina“, – išblevyzgojo D. Medvedevas.
Ir nors tai tėra eilinis šantažas ir JAV erzinimas, dar aštresnės Kremliaus retorikos, ir, greičiausiai, kiberišpuolių, sulauksime jau kitą savaitę aljanso šalių vadovams viešint Vilniuje.
Vakar Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija – Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) – paragino suteikti daugiau galimybių patekti į Rusijos kontroliuojamą Zaporožės atominę elektrinę Ukrainos prezidentui nurodžius, kad Rusija planuoja sabotažą didžiausiame Europos branduolinės energetikos objekte.
„Didėjant karinei įtampai ir aktyvumui regione, kuriame yra ši svarbi branduolinė jėgainė, mūsų ekspertai turi turėti galimybę patikrinti faktus vietoje“, – trečiadienį paskelbtame pareiškime teigė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grosis.
Neseniai TATENA darbuotojai, atlikę patikrinimus vietoje, nerado „jokių matomų minų ar sprogmenų požymių“, tačiau papildoma prieiga „padėtų išsiaiškinti dabartinę situaciją vietoje“, kai sklinda „nepatvirtinti kaltinimai ir priešingi kaltinimai“, sakė R. Grosis.
Pasikartosime, ką esame ne kartą sakę: į Zaporožę dar prieš metus reikėjo nusiųsti ne inžinerius ir selfių meistrus, bet tarptautines taikdarių pajėgas. Chirurgai turi operuoti, statybininkai – statyti, o apie sprogmenis ir užminavimą spręsti ginkluotės ekspertai.
Reikšmingi postūmiai
Šiąnakt Rusijos karo nusikaltėliai surengė raketų ataką. Teroristai iš Juodosios jūros paleido „Kalibr“ tipo raketas. Atakos metu daugelyje regionų veikė priešlėktuvinė gynyba.
7 raketos buvo numuštos, tačiau bent viena jų pataikė į daugiabutį tarp 3 ir 4 aukšto Lvove. Apie tai pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.
„Paieškos ir gelbėjimo operacija tęsiama. Nuo 7.00 val. ryto žuvo 4 žmonės ir 9 buvo sužeisti. Valstybinės ekstremaliųjų situacijų tarnybos darbuotojai išgelbėjo 7 žmones ir evakavo 64“, – sakė jis.
Ministras pridūrė, kad gelbėtojai toliau šalina griuvėsius. Lauke taip pat dirba psichologai. Dislokuoti ir mobilieji policijos postai, kurie priima nukentėjusiųjų pareiškimus ir teikia būtiną pagalbą.
„Visi dirba be poilsio. Yra informacijos, kad po griuvėsiais vis dar yra žmonių“, – patikslino A. Klimenko.
Į naktinį smūgį sureagavo Ukrainos prezidentas. „Lvovas. Rusijos teroristų naktinio smūgio padariniai. Deja, yra sužeistųjų ir žuvusiųjų. Reiškiu užuojautą artimiesiems“, – rašė prezidentas „Telegram“ kanale. „Priešams tikrai bus duotas atsakas. Apčiuopiamas“, – pažadėjo V. Zelenskis.
Lvovo miesto meras Andrijus Sadovijus teigia, kad rusų okupantai surengė didžiausią puolimą prieš Lvovo civilinę infrastruktūrą per visą karą. Pasak jo, rusų raketų ataka sugriovė daugiau kaip 50 namų.
Praėjusią parą Ukrainos pajėgos dirbo išilgai fronto naikindamos okupantų logistikos centrus ir siųsdamos į pragarą pas Kobzoną driskių gyvąją jėgą.
Itin sudėtinga situacija ties Avdejevka, kur rusai, remiami artilerijos, aviacijos ir šarvuotos technikos nubloškė gynėjus į vakarus ir pasistūmėjo kelis šimtus metrų į priekį.
Trumpai
JAV jau šią savaitę gali nuspręsti, ar pritarti kasetinių šaudmenų tiekimui Ukrainai. Dž. Baidenas svarsto galimybę pritarti ilgalaikiam Ukrainos prašymui suteikti kasetinių šaudmenų, kad būtų patenkintas didelis amunicijos poreikis kontratakoms prieš Rusijos pajėgas, kurios vyksta lėčiau nei tikėtasi, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Po dešimtmetį trukusio išlaidų didinimo Vokietijos vyriausybė trečiadienį patvirtino planus sumažinti kitų metų biudžetą 30,6 mlrd. eurų, kurie paveiks įvairias sritis – nuo sveikatos apsaugos iki vaikų priežiūros ir viešojo transporto. Tai dar vienas ženklas, kad didžiausia Europos ekonomika stringa.
Kanada, Ukraina ir kitos šalys antradienį Hagoje pradėjo procesą prieš Iraną dėl 2020 m. Irane numušto ukrainiečių keleivinio lėktuvo.
Okupacinės rusofašistų pajėgos aktyviai ruošiasi gynybinėms operacijoms Kryme.
„Įtvirtinimų statyba pusiasalio šiaurėje jau beveik baigta, o Krymo šiaurės vakarinėje ir vakarinėje pakrantėse kuriama oro gynybos sistema, kad būtų užkirstas kelias galimam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išsilaipinimui“, – sakė Ukrainos generalinio štabo atstovas O. Hromovas. Jis pridūrė, kad šiuo metu nėra patvirtintų duomenų apie Rusijos kariškių šeimų evakuaciją iš pusiasalio.“
Kijevo apygardos teisme žuvo sprogmenį susprogdinęs asmuo, du Greitojo operatyvinio reagavimo padalinio pareigūnai sužeisti.
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw
