Geopolitinė padėtis
Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis pareiškė, kad fiurerio Putino grasinimų negalima ignoruoti.
„Atsižvelgdami į tai, kad Rusija ketina dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, toliau raginame visą NATO dalyvauti Branduolinių ginklų dalijimosi programoje“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas. Kartu jis pabrėžė, kad galutinis sprendimas priklausys nuo JAV.
„Deklaruojame savo pasiryžimą šiuo klausimu veikti greitai. Nenorime sėdėti nieko neveikdami, kai Putinas intensyvina įvairiausius grasinimus“, – pridūrė M. Moravieckis.
Branduolinis pasidalijimas yra NATO programa, Aljanso branduolinio atgrasymo politikos dalis. Pagal ją branduolinės kovinės galvutės suteikiamos valstybėms narėms, kurios neturi savo branduolinių ginklų. Nuo 2009 m. lapkričio mėn. pagal „Nuclear Sharing“ programą JAV branduoliniai ginklai yra dislokuoti Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.
Ir vėl su maloniu nustebimu ir tam tikra prasme – susižavėjimu – aptarinėjame Lenkijos strateginės komunikacijos jėgą. Pavydime, žinoma, baltai, kad kaimynai lenkai kaip ir kitose reikšmingose valstybei srityse, pavyzdžiui, specialiųjų operacijų pajėgų kūrime ir vystyme, mus pasivijo, aplenkė ir paliko kelio dulkėse rietis susiskaldžius tarpusavyje.
Kai jau, atrodo, prarandame viltį ir dėl to bet kokį norą kartoti vis tą patį – apie būtinybę grasinti bailiams Kremliui, norint pasiekti reikšmingų rezultatų – su pareiškimais į pasaulinę tribūną išeina Lenkijos lyderiai. Kai jie kalba, mums ima vaidentis, kad jie ar jų patarėjai skaito mūsų apžvalgas.
Vienintelė kalba, kurią supranta banditai Maskvoje – yra jėgos kalba. Tik tada, kai jie išsigąs, kai ims dvejoti, nebesuprasdami, ar Vakarai kalba rimtai, ar gali įvykdyti savo ketinimus, mes plačiai atversime Ukrainai duris į pergalę.
Šiandien pat NATO turėtų pareikšti, kad Rusija privalo nutraukti karo veiksmus ir iki rugsėjo 1 d. išvesti visus driskius iš okupuotų teritorijų. Jei ne, rugsėjo 1-ąją, Ukrainą be jokių sąlygų ir išlygų, Aljansas priima į savo tarpą ir pradeda ginti pagal 5-ąjį straipsnį.
Įsivaizduojat kaip ten, Maskvos širdyje, imtų knibždėt skruzdėlynas?!
Ir karas baigtųsi.
Reikšmingi postūmiai
Ukrainos kariai vis dar yra už kelių kilometrų nuo pagrindinių Rusijos gynybos linijų. Skverbdamiesi gilyn į okupuotą teritoriją, jie susiduria su įstrižai išdėstytomis rusų gynybos linijomis, kurių gylis kai kuriose vietovėse siekia 10 km, įskaitant minų laukus, prieštankinius griovius ir piramidės formos kliūtis, vadinamas „drakono dantimis“. Su kiekvienu reidu jie tampa vis labiau pažeidžiami Rusijos oro atakų.
Nuo puolimo pradžios pietuose atkovota mažiausiai 130 kvadratinių kilometrų, tačiau tai nėra toks tempas, kokio daugelis tikėjosi. Žiūrėdami karo filmą už tūkstančių kilometrų, apžvalgininkai, ekspertai ir žinovai kritikuoja ukrainiečius, kad jie lieja per mažai savo kraujo, per silpnai puola, per mažai žūna, stebisi, kur gi ta diena „D“, kodėl „eilinis Rajanas“ neiškėlė vėliavos Donecko centre užvakar.
Ukrainos kariuomenės vadas Zalužnas visiems tokiems karo filmo žiūrėtojams sako:
„Mane erzina, kai girdžiu, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas šalies rytuose ir pietuose prasidėjo lėčiau, nei tikėtasi. Mano kariai kasdien žengia į priekį, net jei tai tik 500 metrų. Tai nėra šou. Tai nėra šou, kurį stebi visas pasaulis, dėl kurio lažinasi ar panašiai. Kiekviena diena, kiekvienas metras yra kruvinas.“
Tuo tarpu JAV Jungtinio štabų vadų komiteto vadas Markas Milis pabrėžia, kad jis nėra susirūpinęs dėl to, kad Ukrainos kontrpuolimas tęsiasi per ilgai ir esą nerodo pakankamos pažangos.
„Karas popieriuje ir tikrasis karas skiriasi. Tikrame kare žūsta tikri žmonės. Tikri žmonės fronto linijose, tikri žmonės kovinėse mašinose, tikri kūnai, kuriuos suplėšo sprogimai. Taigi, kai kompiuteris jums sako, kad progresuosite tokiu greičiu, galbūt tikrasis karas gali jį šiek tiek sulėtinti.“
Jis priduria, kad jo visai nestebina, jog „puolimas vyksta lėčiau, nei žmonės prognozavo“.
„Sakiau, kad šis puolimas, kuris, beje, tęsiasi, žengia į priekį nuolat, kryptingai, prasiskindamas kelią per labai sudėtingus minų laukus ir panašiai. 500 metrų per dieną, tūkstantis, du tūkstančiai metrų per dieną ir t. t. Lėta pažanga, bet labai tikslinga. Tai vyksta. Tačiau ar tai vyksta lėčiau, nei galėjo numatyti kompiuteriai ar žmonės? Taip. Aš sakiau, kad tai užtruks, 6-8-10 savaičių, bus labai sunku, ilgai, ir tai bus labai, labai kruvina, ir dėl to niekas neturėtų turėti jokių iliuzijų. Ukraina kovoja už savo gyvybę“, – sako Milis.
Amerikiečių generolas taip pat pažymi, kad ukrainiečiai kovoja su 140 mln. gyventojų turinčia šalimi, esančia devyniose laiko juostose, turinčia didelę kariuomenę ir nemažas amunicijos atsargas.
Neturime, ką pridurti. Kai tą patį, kiek kitais, tiesesniais, neužgludintais žodžiais sakėme prieš metus, į mus skriejo neapykantos bangos ir kaltinimai „Ukrainos išdavyste“. Kaip gi dėl Milio ir Zalužno?
Šiaurės rytuose driskių pajėgos suintensyvino puolamąsias operacijas Kreminos miško link netoli Lymano, siekdamos apsaugoti tiekimo linijas bei priversti ukrainiečius dislokuoti daugiau pajėgų. Be to, rusų diversinės grupės aktyviai veikia tankiais miškais apaugusioje vietovėje ir kartais prasiveržia už pirmosios ukrainiečių gynybos linijos.
Karas stebint jį televizoriaus ekrane, prie savaitgalinio šašlo su raudono vyno taure, stumdant rodiklytes žemėlapyje ir karas griaudint artilerijos apšaudymui, dvokiant pūliuojančioms žaizdoms, iš nutrauktų galūnių pulsuojant kraujui ir aidint begalinio skausmo riksmams „šiek tiek“ skiriasi.
Pirmojo dalyviai nori jį laimėti lyg užsakydami mėsainį greitojo maisto restorane. Antrojo – išvengdami savų pajėgų nuostolių ir nesuvokiamo masto kančių.
Trumpai
Vakar Jungtinės Valstijos į Korėjos pusiasalį nusiuntė branduolinius užtaisus galinčius nešti bombonešius, taip demonstruodamos jėgą Šė Korėjai, kuri savo sostinėje prieš kelias dienas surengė masinius prieš JAV nukreiptus mitingus.
Tolimojo nuotolio bombonešiai B-52 kartu su kitais JAV ir Pietų Korėjos naikintuvais dalyvavo bendrose oro pratybose virš pusiasalio, sakoma Pietų Korėjos gynybos ministerijos pranešime.
Bombonešių skrydis yra viena iš daugelio laikinų JAV strateginių priemonių, reaguojant į riebuilio diktatoriaus siekį plėsti savo branduolinį arsenalą.
Prieš dvi savaites JAV pirmą kartą per šešerius metus Pietų Korėjos vandenyse dislokavo branduolinį povandeninį laivą, galintį nešti apie 150 raketų „Tomahawk“.
JAV povandeninis laivas „USS Michigan“ atvyko kitą dieną po to, kai Šė Korėja atnaujino raketų bandymus, protestuodama prieš ankstesnes JAV ir Pietų Korėjos pratybas, kurias ji laiko invazijos repeticija.
Prancūzijoje ketvirtą naktį vyko riaušės. Paryžiaus Nantero priemiestyje, kur antradienį įvyko susišaudymas, ugniagesiai užgesino protestuotojų sukeltus gaisrus, po kurių gatvėse liko išdegusių automobilių liekanų.
Kaimyniniame Kolumbo priemiestyje protestuotojai apvertė šiukšlių dėžes ir panaudojo jas kaip improvizuotas barikadas. Nors padėtis atrodė kiek ramesnė, palyginti su ankstesnėmis naktimis, neramumai apėmė kelis šalies miestus.
Eilinių riaušių protrūkio priežastimi po to, kai policija nušovė paauglį, buvo prezidento Emanuelio Makrono raginimas tėvams, kad šie neleistų vaikų į gatves ir kaltinimas socialinei žiniasklaidai dėl smurto kurstymo.
„Liberalai į Europą iš Rytų šalių įsileido tokius migrantus, kad dabar jie gali padegti miestus ir viską sunaikinti. Manau, kad Prancūzijoje prasideda pilietinis karas“, – sakė Prancūzijos „Rekonkistos“ partijos lyderis. „Esame pilietinio karo pradžioje. Tai etninis karas. Tai rasinis karas“, – kartojo Erikas Zemuras.
Hm. Ar tik ne iš Kremliaus paruoštukų mesjė Zemuras skaito pranešimus?
CŽA direktorius Viljamas Biornsas birželį buvo slapta atvykęs į Ukrainą aptarti plano iki šių metų pabaigos pradėti taikos derybas, praneša WP. Taikos derybų planas – kita jautri tema, apie kurią esame jau ne kartą rašę. Skaudi, nemaloni, nenorima girdėti. Žinoma, geriau galvą į smėlį, – ir karas laimėtas.
Lietuvoje
Palangoje žmonės išvydę jūros išmestą negyvą ruonį, puolė skambinti gelbėtojams. Šie gūžčiojo pečiais ir į užplūdusius skambučius nelabai turėjo, ką atsakyti.
Miškuose žmonės kuitė ir vertė miško paklotę, nes esą po pirmųjų lietaus lašų, visur pridygo voveraičių. Žiniasklaida platino tetą Jadvygą iš Linksmakočių kaimo pilna terbele šių „prabangių” grybų.
Žinomi žmonės pievoje radę kiaušinius čiupinėjo juos rankomis, fotkino, kėlė į feisbuką ir stebėjosi jų dydžiu. Klausė, gal kas žino – kieno? Nors buvo aišku, kad ne Timofėjaus, vis tiek juos norėjo išgelbėti, ritinėjo, stukseno ir vartė, taip pasmerkdami juose užsimezgusią gyvybę mirčiai.
Toks jau tas mūsų žmogus yra. Vis nori ką nors išgelbėti, apsaugoti, apginti. Ypač – gamtą nuo gamtos, todėl nepailsdamas renčia betono luitus, kerta miškus ir šaudo vilkus.
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
