Nacionalinė viza yra vienas iš dokumentų, leidžiančių užsieniečiui atvykti į Lietuvą ir iki 12 mėn. būti mūsų šalyje. Pernai tokių vizų buvo išduota daugiau nei 45 tūkst. – dažniausiai darbo ir studijų pagrindu.
Nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios naujas Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašas, kuris galimybes gauti tokį dokumentą tam tikrais atvejais apribos. Nors galutinis Aprašo variantas dar derinamas, tačiau iš paskelbto projekto aiškėja, kokia bus nauja nacionalinių vizų išdavimo tvarka ir kokiais pagrindais toks dokumentas bus išduodamas.
Nacionalinių vizų išdavimą kuruos Migracijos departamentas
Visų pirma, svarbu žinoti, kad nuo liepos 1 d. nacionalinių vizų išdavimu rūpinsis Migracijos departamentas, o visi prašymai išduoti nacionalinę vizą (D) turės būti pateikiami per MIGRIS elektroninių migracijos paslaugų sistemą. Iki šiol tokius prašymus priimdavo Lietuvos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos arba Užsienio reikalų ministerijos parinkti vizų centrai užsienyje. Lietuvoje teisėtai esantiems užsieniečiams aktualu ir tai, kad dėl nacionalinių vizų (D) išdavimo bus galima kreiptis ne tik per išorės paslaugų teikėjus, tai yra „VFS Global” centrus, kurie šiuo metu veikia 34 užsienio valstybėse, bet ir tiesiogiai Migracijos departamento skyriuose.
Kam ir kokiais atvejais nacionalinės vizos bus išduodamos?
Pagal naująją tvarką nacionalinės vizos toliau bus išduodamos, pavyzdžiui, į Lietuvą atvykstantiems Lietuvos užsienio reikalų ministerijos akredituotiems žurnalistams.
Užsieniečiams verslininkams nacionalinė viza galės būti suteikiama tuomet, kai jie atvyksta į Lietuvą užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruotos įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyviai. Tokios įmonės nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų turi būti tokių užsieniečių investuotos lėšos ar kitas turtas. Dėl nacionalinės vizos galės kreiptis ir tokios įmonės vadovas, kurio atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Nacionalinė viza taip pat galės būti suteikiama užsieniečiui, kuris yra užsienio valstybėje, kuri nėra ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, kurį įmonė komandiruoja laikinai dirbti įmonėje Lietuvoje.
Nacionalines vizas galės gauti ir sezoninių darbų į Lietuvą dirbti atvykstantys užsieniečiai, turintys Užimtumo tarnybos išduotą leidimą sezoninį darbą dirbti ilgiau nei 90 dienų.
Galiausiai, nacionalinės vizos bus išduodamos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų susitarimų nuostatomis, o taip pat kitais atvejais, kai jų atvykimo tikslas yra ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Tai, pavyzdžiui, gali būti ilgai trunkantis gydymas ar medicininė reabilitacija, aukštos pridėtinės vertės profesinės kvalifikacijos tobulinimas, savanorystė ir kita.
Daliai užsieniečių vietoj nacionalinių vizų reikės pasirūpinti leidimu laikinai gyventi
Svarbu žinoti, kokiais atvejais nacionalinės vizos užsieniečiams nuo liepos 1 d. išduodamos nebus. Tokio dokumento, pavyzdžiui, negalės gauti užsieniečiai, atvykstantys dirbti į Lietuvą tuomet, kai jų profesija yra įrašyta į Trūkstamų profesijų sąrašą, taip pat užsieniečiams darbuotojams, turintiems Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvoje.
Dar viena grupė užsieniečių, kuriems nebebus išduodamos nacionalinės vizos (D) yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos, Kanados ir Baltarusijos piliečiai, kurie iki šiol nacionalines vizas gaudavo supaprastinta tvarka ir tokių užsieniečių šeimos nariai. Pažymėtina, kad būtent Baltarusijos piliečiams pernai išduota daugiausiai – 45 proc. visų išduotų – nacionalinių vizų.
Visais šiais atvejais, norėdami teisėtai atvykti į Lietuvą ir joje būti, užsieniečiai turės kreiptis ne dėl nacionalinės vizos, o dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jei atitiks atitinkamo leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą.
