Vilniaus Bernardinų sode (anksčiau vadintoje Sereikiškių parko dalyje) esantys bevardžiai takai nuo šiol vadinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų vardais, tarp jų – 11 moterų.
Įamžintos istorinės asmenybės
Vilniaus miesto taryba pritarė, kad takai Vilniaus pilių kultūrinio rezervato teritorijoje būtų pavadinti Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos, Sofijos Alšėniškės, Vytauto Didžiojo, Onos Vytautienės, Onos Jogailaitės, Izabelės Jogailaitės, Cecilijos Renatos Habsburgaitės, Liudvikos Marijos Gonzagos, Onos Kotrynos Konstancijos Vazaitės, Kotrynos Jogailaitės, Žygimanto Augusto, Elžbietos Habsburgaitės, Kotrynos Habsburgaitės, Aleksandro Jogailaičio vardais.
„Šioje vietoje, buvusiame Valdovų rūmų sode, norėjome įamžinti Vilniuje gyvenusių ir veikusių Lietuvos valdovų, jų žmonų, dukterų, seserų ir kitų įtakingų moterų atminimą. Visos jos buvo tiesiogiai susijusios su Vilniumi, turėjo nemažos įtakos istoriniams įvykiams, tačiau apie jas žinoma labai mažai. Todėl tai dar vienas atminties sugrąžinimo žingsnis ir galimybė papasakoti apie jas plačiau“, – kalbėjo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
Anot jos, visuomenė mažai žino apie Vytauto žmoną Oną, ketvirtąją Jogailos žmoną Sofiją Alšėniškę, kuri buvo ne tik Lenkijos karalienė, bet ir būsimų valdovų Vladislovo Jogailaičio ir Kazimiero Jogailaičio motina.
Trys seserys – visos valdovės
Prie Valdovų rūmų įamžintos ir trys Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukterys: Ona Jogailaitė, ištekėjusi už šalį valdžiusio Stepono Batoro, Izabelė Jogailaitė, tapusi Vengrijos karaliene, ir Kotryna Jogailaitė, kuri buvo Suomijos kunigaikštiene, vėliau net Švedijos karaliene.
Įamžintas ir pirmosios bei trečiosios Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos ir Kotrynos Habsburgaičių – atminimas. Cecilija Renata Habsburgaitė buvo Vladislovo Vazos žmona. O jai žuvus, antrąja šio valdovo žmona tapo kunigaikštytė Liudvika Marija Gonzaga de Nevers – Mantujos kunigaikščio Karolio I duktė, Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII krikštaduktė, kurios vardas taip pat įamžintas takų pavadinimuose.
Arčiausiai Katedros aikštės esančiai alėjai suteiktas Triumfo pavadinimas.
„Šia alėja patenkama į Valdovų rūmus. Po visų pergalių jame sutikdavo iškilmingus svečius ir atvykusias delegacijas, valdovas šiuo keliu įžygiuodavo į rūmus. Tai iškilminga, reprezentacinė vieta, atspindinti jai suteikiamą pavadinimą“, – paaiškino Vilniaus savivaldybės istorinės atminties komisijos narė Kamilė Šeraitė.
Takų pavadinimai atrinkti kartu su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato istorikais.
