Ar buvęs NATO vadovas – karo kurstytojas?

Geopolitinė padėtis

Paryžiuje įsikūrusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė naujausią apžvalgą apie pasaulio ekonominę perspektyvą. Šiais ir kitais metais pasaulio ekonomika turėtų išgyventi nesaugų atsigavimą, nes infliacija ir toliau mažins namų ūkių išlaidas, o didesnės palūkanų normos veiks ekonomikos augimą, bankus ir rinkas.

Nors šių metų augimo prognozė padidinta iki 2,7 %, palyginti su lapkričio mėnesį numatytais 2,2 %, tikėtina, kad atsigavimas po COVID-19 pandemijos ir energijos kainų šuolio, susijusio su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą, bus silpnas.

2013-2019 m. iki pandemijos pasaulio ekonomika kasmet vidutiniškai augo 3,4 %. Ateityje pasaulio laukia daug rizikos veiksnių, pradedant Rusijos karo Ukrainoje eskalavimu ir baigiant besivystančių šalių skolomis bei sparčiu palūkanų normų kilimu, turinčiu nenumatytų padarinių bankams ir investuotojams.

Mes neabejojame, kad Rusija išnaudos lėtėjančią pasaulio ekonomiką kaip ginklą savo tikslams siekti.

Kai kariniame fronte gauni į skudurus, daugiau nieko nelieka, kaip tik imtis teroristinių ir šantažo veiksmų itin jautriuose ekonomikos, energetikos ir dezinformacijos bei kiberišpuolių frontuose.

EBPO įspėjo, kad nors centriniai bankai turi toliau vykdyti kreditavimą ribojančią politiką, jie „turi būti atidūs, atsižvelgdami į neaiškumus dėl tikslaus“ spartaus palūkanų normų didinimo poveikio.

„Pradėjo ryškėti įtampos požymiai“, nes didesnės skolinimosi išlaidos lėtina nekilnojamojo turto rinkas ir kelia susirūpinimą dėl brangesnių kreditų poveikio, teigė organizacija.

Mes taip pat stebime įmonių tendencijas didinti paslaugų ir gamybos kainas, kai kartu didėja bedarbystė, infliacija, o centriniai bankai kelia palūkanas.

Investuotojų pasirinkimas „sudėti“ pinigus į nekilnojamą turtą prisideda prie destabilizacijos kai kuriuose regionuose, nes pakilus palūkanoms, pakeltas nuomos mokestis dar labiau apsunkina mokėtojų padėtį ir uždaro krizę iššaukiantį ratą.

Kai kurie tokios galimos krizės požymiai matyti pietinėse ES šalyse.

Didžiąją pasaulio ekonomikos augimo dalį sudarys Azijos šalių, tokių kaip Kinija, Indija, Indonezija ir Singapūras, ekonomika, teigia EBPO.

Tikimasi, kad Kinijos augimas šiais metais sieks 5,4 %, o kitais metais – 5,1 %, nes tokios paslaugos kaip turizmas ir pramogos atsigauna po COVID-19 blokados, o išlaidos infrastruktūrai palaiko statybų bumą. Eksportą turėtų riboti silpna pasaulinė paklausa.

Blyškių ekonominių perspektyvų ir vis didesnės teroristinės Rusijos keliamos grėsmės pasaulio saugumui fone, Vokietija ruošiasi surengti didžiausias NATO istorijoje oro pajėgų dislokavimo pratybas.

Kitą savaitę prasidėsiančiose pratybose „Air Defender 23“ dalyvaus 10 000 dalyvių ir 250 orlaivių iš 25 šalių, kurie reaguos į imituojamą ataką prieš NATO valstybę narę.

Vien Jungtinės Valstijos į birželio 12-23 d. pratybas siunčia 2 000 JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos atstovų ir apie 100 orlaivių.

„Tai pratybos, kurios būtų absoliučiai įspūdingos visiems, kurie jas stebi, ir mes niekieno neverčiame jų žiūrėti“, – sakė JAV ambasadorė Vokietijoje Emi Gutman (Amy Gutmann). „Tai neabejotinai pademonstruos mūsų sąjungininkų NATO pajėgų, kaip pirmojo reagavimo priemonių, veržlumą ir greitumą“, – sakė ji žurnalistams Berlyne.

„Būčiau labai nustebusi, jei kuris nors pasaulio lyderis neatkreiptų dėmesio į tai, ką tai rodo, kalbant apie šio aljanso dvasią, o tai reiškia šio aljanso stiprybę“, – sakė E. Gutman.

„Parodome, kad NATO teritorija yra mūsų raudona linija, kad esame pasirengę ginti kiekvieną šios teritorijos centimetrą“, – sakė pratybas koordinuojančių Vokietijos karinių oro pajėgų generolas leitenantas Ingo Gerharcas. „Tačiau mes, pavyzdžiui, nevykdysime jokių skrydžių Kalinigrado link. Taigi, šios pratybos yra skirtos gynybai“.

Labai norime tikėti, kad tai nėra vien tik tušti žodžiais. O, beje, kalbant apie juos, mes eilinį kartą sufleruojame mūsų sprendimų priėmėjams ir diplomatams: NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse būtina nedelsiant keisti į oro gynybos misiją.

Nesileidžiant į ilgas technines detales, pakeitus NATO oro pajėgų misiją iš policinės į gynybinę, aljanso naikintuvai kiltų ne palydėti driskių gelžgalių, bet esant reikalui, juos numušti.

Kitaip sakant, dabar NATO naikintuvai skirti stebėjimui ir savigynai, o tai, turint galvoje teroristo kaimyno polinkį žudyti civilius, yra visiškai nepriimtina.

Gal gi Vilniaus NATO viršūnių susitikime ir išgirsime šią džiugią naujieną apie NATO oro misijos pasikeitimą? Gal jau mūsų diplomatai ir politikai pluša po devyniais prakaitais šiuo klausimu?

Reikšmingi postūmiai

Nuolatinis mūsų kalbėjimas pratašė akmenį. Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Rasmusenas mano, kad kai kurie NATO sąjungininkai gali pasisakyti už saugumo garantijas, kad išvengtų realių diskusijų dėl Ukrainos narystės siekio.

Grupė NATO šalių gali norėti dislokuoti savo karius Ukrainoje, jei per Vilniuje vyksiantį aljanso viršūnių susitikimą valstybės narės, įskaitant JAV, nesuteiks Kijevui realių saugumo garantijų.

A. Rasmusenas įsitikinęs, kad Ukrainos prašymas suteikti tokią karinę pagalbą bus visiškai teisėtas. Jis įspėjo, kad net jei viena valstybių grupė suteiks Ukrainai saugumo garantijas, kitos neleis, kad Ukrainos būsimos narystės NATO klausimas neliktų Vilniaus susitikimo darbotvarkėje.

„Jei NATO nepavyks susitarti dėl aiškių tolesnių veiksmų Ukrainai, yra nemaža tikimybė, kad kai kurios šalys gali imtis individualių veiksmų. Žinome, kad Lenkija aktyviai dalyvauja teikiant konkrečią pagalbą Ukrainai.

Ir aš neatmesčiau galimybės, kad Lenkija šiame kontekste imsis dar stipresnių veiksmų nacionaliniu pagrindu, o Baltijos šalys paseks paskui ją, galbūt įskaitant galimybę pasiųsti karius į vietą“, – sakė buvusi NATO galva.

Na taigi taip. Taip! A? Ar Rasmusenas – karo kurstytojas? Čia mūsų ironija, ir ištikimi mūsų skaitytojai tikrai žino kodėl.

Rusijos kariai-teroristai apšaudė Ukrainą Donecko srityje. Selidovo miesto karinės administracijos pranešime teigiama, kad rusofašistams apšaudžius Selidovo bendruomenės Ukrainsko miestą, žuvo 3 žmonės, iš jų 1 vaikas.

Penki žmonės buvo sužeisti, iš jų 4 vaikai. Visi jie nugabenti į ligoninę, teikiama medicininė pagalba. Mieste apgadinti du privatūs namai ir 14 daugiaaukščių pastatų.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar nepradėjo planuojamo kontrpuolimo, kuriuo siekiama atsiimti Rusijos okupuotas teritorijas, tačiau jo pradžia bus akivaizdi visiems.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas paneigė Rusijos pareigūnų žodžius, kad Ukraina jau pradėjo kontrpuolimą.

Jis išreiškė nuomonę, kad Rusijos pareigūnai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę kai kuriose fronto dalyse suprato kaip didesnės operacijos pradžią.

„Visa tai nėra tiesa. Kada viskas prasidės, nuspręs mūsų kariškiai. Kai pradėsime kontrpuolimą, visi apie tai sužinos ir pamatys“.

Ką čia daugiau bepridursi.

Trumpai

JAV ir Didžiosios Britanijos kibernetinio saugumo pareigūnai trečiadienį perspėjo, kad Rusijos hakerių įsilaužimas į korporacijų naudojamą failų perdavimo programą gali turėti platų poveikį visame pasaulyje.

Tarp pirmųjų duomenų vagystės aukų yra BBC, „British Airways“ ir Naujosios Škotijos (Kanada) administracija.

„Tai gali būti vienas svarbiausių pastarųjų metų įsilaužimų“, – sakė kibernetinio saugumo bendrovės „Emsisoft“ analitikas Bretas Kelou (Brett Callow). „Geriau suvoksime, koks jis reikšmingas, kai paaiškės daugiau informacijos apie paveiktų organizacijų skaičių ir tipą.“

Programa „MOVEit“, į kurią įsilaužta, yra plačiai naudojama įmonėse saugiai dalytis failais. Pagrindinė jos gamintoja JAV bendrovė „Progress Software“ gegužės 31 d. įspėjo klientus apie pažeidimą ir išleido pataisą.

Tačiau kibernetinio saugumo tyrėjai teigia, kad iki to laiko slapti duomenys galėjo būti nutekinti iš šimtų įmonių.

Vakar Japonijos gynybos ministras išreiškė savo šalies paramą Švedijos narystei NATO per susitikimą su Švedijos kolega, kai abi šalys paragino stiprinti karinius ryšius, nes abi yra „susirūpinusios“ dėl Rusijos ir Kinijos keliamų grėsmių.

Švedijos gynybos ministras Polas Džonsonas (Pål Jonson) sakė, kad Švedija mato būtinybę Europos šalims užmegzti ryšius su Azijos partneriais dėl Rusijos karo prieš Ukrainą poveikio.

Japonija ypač susirūpinusi dėl didėjančio Kinijos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo ir jų bendrų pratybų aplink Japoniją.

„Švedija ir Japonija susiduria su daugeliu panašių saugumo iššūkių. Europoje vėl vyksta karas, todėl man akivaizdu, kad euroatlantinės bendruomenės šalių ir Indostano bendruomenės dialogas turi būti intensyvesnis“, – sakė Džonsonas.

Telefoninių pokalbių virtuozas Prancūzijos prezidentas E. Makronas telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu apie Kachovkos hidroelektrinės užtvankos, kurią susprogdino Rusijos okupantai, sprogdinimo padarinius.

Po pokalbio E. Makronas pareiškė socialiniame tinkle „Twitter“, kad Prancūzija per kelias valandas suteiks pagalbą Ukrainai.

„Išreiškiau prezidentui V. Zelenskiui savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis po Kachovkos užtvankos užpuolimo. Prancūzija smerkia šį brutalų aktą, keliantį pavojų gyventojams. Per kelias artimiausias valandas atsiųsime pagalbą neatidėliotiniems poreikiams patenkinti“, – rašė jis.

Prezidentas Džo Baidenas šiandien priims JK premjerą Rišį Sunaką (Rishi Sunak), kuris kaip Didžiosios Britanijos vadovas pirmą kartą lankosi Baltuosiuose rūmuose.

Tikimasi, kad lyderių pokalbiuose Ovaliajame kabinete bus kalbama apie karą Ukrainoje, Kiniją, ekonominį saugumą, tarptautinį bendradarbiavimą reguliuojant augančią dirbtinio intelekto sritį ir kitus pasaulinės reikšmės dalykus.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karin Žan-Pjer (Karine Jean-Pierre) sakė, kad 15 mėnesių trunkanti Rusijos invazija į Ukrainą bus „svarbiausias klausimas“.

JAV ir Jungtinė Karalystė yra dvi didžiausios paramos teikėjos Ukrainos karo veiksmams ir atlieka pagrindinį vaidmenį praėjusį mėnesį paskelbtose ilgalaikėse pastangose apmokyti ir galiausiai aprūpinti ukrainiečių pilotus naikintuvais F-16.

Trečiadienį valstybinė meteorologijos agentūra pranešė, kad Ispanijoje šiemet užfiksuotas karščiausias pavasaris ir antras sausiausias per visą istoriją.

Meteorologijos agentūros „Aemet“ atstovas spaudai Rubenas Del Kampo (Rubenas Del Campo) teigė, kad naujausi duomenys rodo, jog toliau laikosi itin aukšta temperatūra, kurią šalis patyrė 2022-aisiais – karščiausiais kada nors Ispanijoje užfiksuotais metais.

Tuo metu klimato aktyvistų grupė Danijos sostinėje išleido orą iš sportinių transporto priemonių padangų.

Policija pranešė, kad buvo apgadinta daugiau kaip 100 transporto priemonių. Grupė „Padangų gesintojai“ savo interneto svetainėje teigė, kad „ginasi nuo klimato kaitos, oro taršos ir nesaugių vairuotojų“. Grupė aktyviai veikė ir kitose šalyse.

Gadindamas svetimą turtą su klimato šilimu nepakovosi. Bet kai kam regisi kitaip.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw